„Kėdainių Alpėse“ vaizdas kaip Mėnulyje

Važiuojant keliu Kaunas-Panevėžys ties Kėdainiais galima pamatyti blyškiai atrodantį kalną, kurio forma aiškiai rodo, kad jis yra suformuotas žmogaus rankomis.

Daugiau nuotraukų (1)

Aurimas Abišala

Sep 25, 2013, 10:07 AM, atnaujinta Feb 21, 2018, 8:22 PM

Kėdainių Alpės“, palinguoja galva bendrakeleivė ir prisimena, kad jau yra buvusi prie šio iš milijonų tonų gipso supilto kalno.

„Nuo 1967 metų gipsas važiuoja į šią vietą. Jau supylėme 39 mln. tonų gipso. Dabar per metus sandėliuojame apie 2 mln. tonų gipso - kas penkiolika minučių atvežame vieną 25 tonų sunkvežimį“, - autobusu važiuojantiems žurnalistams pasakoja „Lifosos“ administracijos direktorius Juozas Baniota.

Gipso kalnas yra Kėdainiuose įsikūrusios bendrovės „Lifosa“ tvarinys – gipsą įmonė išgauna kaip pašalinį chemikalų gamybos produktą.

Kadangi naudingai vartoti tokio gipso beveik neįmanoma, įvairios chemijos įmonės juo kratosi, kaip sugeba – pila į jūrą, verčia į smėlynus ar formuoja štai tokius kalnus.

„Kiek įmonė dirba, tiek buvo bandymų naudoti tą gipsą – daugiausia statybinei pramonei. 1990 metais net buvo pastatytas fabrikas, kuris turėjo perdirbti statybinius blokelius, plokštes. Nieko iš to nesigavo. Ir šiuo metu galvojama, kaip tokį gipsą panaudoti jį statybinėje pramonėje, tuo pačiu iš gipso išgaunant labai mažus kiekius brangiųjų metalų.

Šiame gipse yra nikelio, aukso, platinos - rūdos pavidalo ir labai mažais kiekiais. Aš nesu tokio būdo entuziastas. Dar vienas variantas – naudoti gipsą kelių statyboje. Dabar važiuojame tuo pačiu gipsu, juo važinėja ir sunkvežimiai, vežantys po 25 tonas krovinio. Bet yra bėda – gipsas sukietėja per pusę valandos – neįmanoma per tiek laiko jo kažkur pervežti ir naudoti“, - mums važiuojant per Mėnulį primenantį kraštovaizdį pasakoja J.Baniota.

Pirmas įspūdis – šiurpokas. Aplink viskas balta, išskyrus retas vietas, kur telkšo ežeriukai – vienas pilnas vandens, kitas visiškai baltas, trečias – šleikščiai geltonas.

Žvelgiant į tokius vaizdus į galvą nori nenori lenda mintys apie nuodingus chemikalus, gipso dulkes ir dar šimtą pavojingų dalykų.

Naudos iš kalno - nedaug

J.Baniota tikina – panašiai galvojančių žmonių tikrai netrūksta.

„Rengdami ekskursijas ypač orientuojamės į vaikus, jaunus žmones, nes visoje šalyje yra dar nuo septinto dešimtmečio, kai chemijos pramonėje buvo tikrai bjauru, likę įsitikinimai. Tuomet iš tikro buvo tokie atvejai, kai žmonės vaikščiodavo sieros rūgštyje su batais, griuvo kalinių statyti cechai, viskas lūžo, virto... Žmonės ir dabar pasakoja, kad pas mus atveža dirbti kalinių partiją, ji per tris mėnesius išmiršta, ir tuomet veža naujus“, - su šypsena pasakojo J.Baniota.

Stebint, kaip atkakliai į gipso kalno šlaitus kabinasi augalai, mintys apie šio kalno nuodingumą išsisklaido.

„Lifosa“ planuoja visiškai apželdinti šį kalną, jame palikti tik takelius ir apžvalgos aikštelę – 80 metrų virš žemės pakilęs kalnas puikiai tinka norintiems pasigrožėti apylinkėmis turistams.

Tačiau atrodo, kad kitokios naudos iš šios sąvartos nebus – nors būta kalbų ir apie slidinėjimo trasas, ir apie ant kalno pastatytas vėjo jėgaines, dėl gipso nestabilumo tokių planų atsisakyta.

Pavojaus sveikatai nėra

Gyventojai ne kartą rūpinosi gipso kalnų keliamu pavojumi sveikatai. Anksčiau bendrovė naudojo kitokią technologiją, ir vežamas gipsas labai dulkėjo.

Tačiau 1997 metais aplink sąvartą buvo iškasti apsauginiai grioviai, „pamatams“ ir apsauginėms sienelėms panaudotas molis, nepraleidžiantis gipso į dirvožemį.

Įrengta ir uždaros apytakos vandens sistema (jau anksčiau minėti šleikščios išvaizdos ežeriukai): sąvartoje esančiuose tvenkiniuose kaupiamas padidintos fosforo koncentracijos vanduo, kuris paskui grąžinamas į gamybą.

Po šių žingsnių gerokai sumažėjo aplinkinio vandens užterštumas, o įdiegus naują gipso vežimo technologiją – į išpylimo vietą gipsas vežamas drėgnas, o išpiltas sukietėja – dingo ir dulkių problema.

Dabar vienintelis nemalonumas po pasivaikščiojimo „Kėdainių alpėse“ – balti, tarsi snieguoti, batai.

***

• Akcinė bendrovė „Lifosa“ gamina azoto-fosforo trąšas, aliuminio fluoridą, monokalcio fosfatą, fosforo rūgštį ir techninę sieros rūgštį.

• Daugiausia - 69 proc. produkcijos įmonė eksportuoja į Vakarų Europą, taip pat į Afrikos, Azijos šalis.

• Bendrovėje dirba beveik 2 tūkst. darbuotojų.

• „Lifosa“ 2013 metais mini 50 metų veiklos sukaktį - 1963 metais buvo įsteigtas Chemijos kombinatas, kuris buvo perkurtas į šią akcinę bendrovę.

Sekite verslo naujienas socialiniame tinkle „Facebook“!

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.