Jo nuomone, sutikimas leisti pigių skrydžių bendrovėms įsitvirtinti Vilniaus oro uoste pakenkė tiek jam pačiam, tiek Kauno oro uostui. Pastarasis atsidūrė ties bankroto riba ir buvo priverstas imti maždaug 4 mln. litų paskolą tik tam, kad galėtų išmokėti atlyginimus darbuotojams.
Kaip žinia, startui Lietuvos rinkoje „Ryanair“ pasirinko būtent Kauną, tačiau susisiekimo ministro poste esant liberalui Eligijui Masiuliui „Ryanair“ ir „Wizz Air“ pasirašė dar tris metus galiosiančias sutartis su Vilniaus oro uostu.
Niekas nepasiūlo recepto, kaip pakeisti šias sutartis, o G.Almantas įsitikinęs, kad to padaryti neįmanoma.
S.Girdauskas pasidalijo kito susisiekimo viceministro, buvusio Kauno oro uosto direktoriaus Arijando Šliupo įspūdžiais po derybų su „Ryanair“ atstovais: jie tyčiojasi iš mūsų.
„Begalinis Vilniaus pavydas vertė skubėti pasirašyti sutartis nepaisant protingumo kriterijų“, - pridūrė Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Kauno savivaldybė kartu su partneriais kelerius metus mokėjo „Ryanair“ milžiniškas sumas už vadinamąją reklamą, tačiau tai jų nesustabdė pasirinkti verslui parankesnį Vilniaus oro uostą.
Dabar situaciją mėginama gelbėti prie jo prijungiant Kauno ir Palangos oro uostus, kad jie nekonkuruotų tarpusavyje. Politinis sprendimas jau priimtas, tačiau procedūra nebus lengva ir paprasta.
Kauno verslininkams rūpi, kokios įtakos pokyčiai turės jų veiklai ir visam miestui, kuris pastaraisiais metais turistų sąskaita smarkiai pagerino rezultatus.
Nors „Ryanair“ šiek tiek padidino skrydžių skaičių iš Kauno žiemos sezono metu, verslininkus tai mažai guodžia - dalis skrydžių yra poilsinės kryptys, kuriomis Lietuvos ir kaimyninių šalių gyventojai skrenda atostogauti į šiltus kraštus.
Kita vertus, tai jau nebloga paspirtis Kauno oro uostui, kuriam gresia žlugimas.
Pasak viceministro S.Girdausko, Kaunui neblogos galimybės atsiveria dar ir todėl, kad Vilniaus oro uostas netrukus pasieks didžiausią galimą keleivių pralaidumo ribą, o jo plėtra nenumatyta.
