O kas, jei jį būtumėte pardavę tik už labai nedidelę dalį tikrosios vertės? Tikriausiai būtumėte ne pačios geriausios nuotaikos. Taip šiandien turėtų jaustis norvegų pramonininkas Christianas Nicolai Mustadas.
Tačiau jis visai neliūdi, tiesa, taip yra tik todėl, kad jau daugiau nei 40 metų yra miręs.
1890 m. paveikslą turėjo V.van Gogho brolis
Nuo antradienio V.van Gogho muziejuje Amsterdame demonstruojamą „Saulėlydis prie Monmažur“ C.N.Mustadas nusipirko 1908 metais. Kas buvo jo savininku iki tol, nėra žinoma, tačiau dar 1890 m. jį turėjo V.van Gogho brolis Theo.
Savo naujuoju pirkiniu C.N.Mustadas netrukus pasigyrė vienam prancūzų diplomatui, o šis išrėžė, kad paveikslas tėra klastotė. Susigėdęs dėl savo neišmanymo norvegas „Saulėlydį prie Monmažur“ iki pat mirties slėpė palėpėje.
1970 m. C.N.Mustado meno kolekcija buvo parduota aukcione, kartu su ja parduotas ir V.van Gogho paveikslas. Nuo tada jis kelis kartus pakeitė savininkus. Vieni jų ir kreipėsi į muziejų Amsterdame dėl tikrojo autoriaus nustatymo.
Patvirtini, kad „Saulėlydį prie Monmažur“ nutapė V.van Goghas, pavyko tik iš antro karto. Pirmą kartą analizė daryta 1991 m., tačiau autoriui nustatyti pritrūko įrodymų.
Antras kartas nemelavo, o ekspertų nuomonę pakeitė 2009 m. muziejaus gauti tapytojo laiškai, kuriuose jis užsimena apie „Saulėlydį prie Monmažur“.
Juose V.van Goghas rašė, kad yra labai nepatenkintas savo naujuoju kūriniu.
Įtarimus, kad tai išties yra V.van Gogho darbas, patvirtino naujausias technologijas pasitelkusi mokslinė analizė. Cheminiai testai ir rentgeno spinduliai nustatė, kad paveikslui naudoti dažai ir drobė yra tokie pat, kaip ir kitų dailininko darbų.
Kainuoja per 100 mln. Lt
Kol kas ekspertai nėra įvertinę, kiek tiksliai galėtų kainuoti „Saulėlydis prie Monmažur“. Paveikslo savininkas, jį paskolinęs muziejui, panoro išlikti paslaptyje.
Vis dėlto paveikslo kainą galima nustatyti pagal kitus parduotus V.van Gogho kūrinius.
Pavyzdžiui, panašaus dydžio paveikslas „Saulėgrąžos“ 1987 m. parduotas už 102 mln. Lt. „Daktaro Gache portretas“ 1990 m. parduotas už 211 mln. Lt, o paties V.van Gogho autoportretas 1998 m. įsigytas už 183 mln. Lt.
Buvo keistuolis
Per savo trumpą gyvenimą V.van Goghas pardavė tik vieną savo paveikslą.
Tačiau tai ne vieninteliai nuostabą keliantys faktai apie tapytojo gyvenimą. Jis yra dirbęs bibliotekininku ir vertęs Bibliją į keturias kalbas: olandų, vokiečių, anglų ir prancūzų.
V.van Goghas labai mėgdavo pasivaikščioti, tiesa, tai darydavo labai greitai. Vieną kartą jis per 3 dienas nuėjo 161 kilometrą.
Jis turėjo neįprastą skonį moterims. Jos V.van Goghui patiko išsekusios ir nelabai gražios, dažniausiai tapytojas įsimylėdavo našles ir prostitutes.
Vienai prostitutei jis ir nusiuntė savo nusipjautą ausį. Taip jis pasielgė todėl, kad tuo metu gyveno Arleso mieste, kur koridoje bulių įveikęs matadoras kaip savo triumfo simbolį jam nupjaudavo ausį.
Su savo jaunėliu broliu Theo V.van Goghas susirašinėjo visą gyvenimą, manoma, kad iš viso jis yra parašęs daugiau nei 800 laiškų.
Taip pat reikia pažymėti, kad daugelio savo darbų jis nepasirašydavo, todėl meno kritikams atradus jo talentą tapo ypač sudėtinga atskirti, kurie darbai yra tikri, o kurie klastotės.
