Tokie gyventojai, nors pakankamai jauni, bet kaip ir sovietmečiu laukia, kol ateis „gerasis Leninas“ ir viską sutvarkys. Tačiau be išlygų jų smerkti nederėtų, nes daugelis jų tik iš nuogirdų žino apie renovaciją.
Ar galite įsivaizduoti 7 asmenų šeimą, gyvenančią 13 kvadratų kambarėlyje? Name, kuriame yra 35 butai ir tik du bendro naudojimo tualetai, kiekviename aukšte po vieną su dviem skylėm. Dušai taip pat bendri, po vieną abiejuose dviaukščio namo aukštuose, bendros virtuvės.
Ana Stefanovič su vyru ir 5 vaikais taip ir gyvena. Ne Brazilijos lūšnynuose ar Sudano pabėgėlių stovykloje, o Vilniuje, Europai pirmininkaujančios šalies sostinėje.
Nesulaukia didesnio buto
Šeima nebadauja: vyras dirba dviejose darbovietėse, valstybė moka pašalpas už vaikus.
Tik norėtų didesnio ploto. A.Stefanovič guodėsi, jog didesnio būsto eilėje laukia jau 8 metus, nors šiame name yra net keli laisvi savivaldybės būsto fondui priklausantys kambariai.
Tačiau didžiausia, metai iš metų besitęsianti Popieriaus gatvės 82 numeriu pažymėto namo, nuo 1965-ųjų nemačiusio kapitalinio remonto, bėda – neproporcingai šildomajam plotui didelės sąskaitos už šildymą.
Kiaurai sienas perpučiamas namas šalčiausią praėjusių metų vasario mėnesį 60 kvadratinių metrų ploto apšildymui sunaudojo 1954,73 kilovatvalandės (kWh) energijos, už tokio ploto šildymą sumokėjo 573 Lt. Vieno kvadratinio metro šildymas gyventojams kainavo 9,55 Lt.
Palyginti su gerai apšiltinto, tvarkingo tų pačių metų (1965-ųjų) statybos daugiabučio Žirmūnų g. 3 šildymo kainomis: namas praėjusių metų vasarį patalpoms šildyti sunaudojo 304,41 kWh, kvadratinio metro šildymas kainavo 1,49 Lt. Už 60 kv.m šildymą gyventojai mokėjo mažiau nei 90 Lt.
Skurstantys „milijonieriai“
Gali pasirodyti, jog šilumą pro kiaurą stogą ir pralaidžias sienas vėjais leidžiantys Popieriaus g. 82-ojo namo gyventojai yra milijonieriai, kuriems keli šimtai litų už mažo ploto šildymą yra menkniekis, dėl kurio neverta sukti galvos ir rūpintis būsto apšiltinimu, renovacija.
Bet sunku būtų įsivaizduoti milijonierių, su šeima gyvenantį 13 kvadratinių metrų kambarėlyje. Name, kuriame virtuvė, dušai, tualetai – bendri. Šis daugiabutis – buvusio popieriaus fabriko bendrabutis. Dalis jų kambarėlius išsipirkę, yra ir savivaldybei priklausančių socialinių būstų.
Namą administruoja Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Verkių būstas“, kurios adresu Popieriaus gatvės daugiabučio gyventojai ir laidė piktus priekaištus.
„Metai iš metų administratoriai renka kaupiamąsias lėšas stogo remontui, bet nepakeičia. Vasarą buvo atvažiavę darbininkai, kažką pakrapštė. Bet iš to jokios naudos, kai lietus pasipylė, pro lubas vanduo sunkėsi ant televizoriaus. Vos gaisras nekilo“, - piktinosi Vilma Janukaitė.
Ji teigė už ankštą kambarėlį praėjusių metų vasarį vien už šildymą ir karštą vandenį mokėjusi apie 500 litų.
Viską turi padaryti valdžia?
Jokiu būdu negalima sakyti, kad namo gyventojai būtų nevalos ar girtuokliai. Vienas kitas toks yra, bet – ne dauguma. Ankšti kambarėliai švarūs, tvarkingi. Bendros patalpos labai apšiurusios, bet išvalytos.
Bet atrodo, kad čia laikas sustojo sovietmečiu, kai dujų kaina niekam nerūpėjo. Pavyzdžiui, skalbykloje vasarą ir žiemą karščiu tvoskia per visą sieną susiraizgęs įrenginys, toks milžiniškas gyvatukas. Visas smauglys, galima tik įsivaizduoti, kiek jis atsieina namui.
„Pažiūrėkite, kokia čia netvarka. Balkonai neįstiklinti, lauko durys nerakinamos, nuolat atlapos. Prilenda valkatų, geria jie čia. Baisios ir bendro naudojimo patalpos, tualetai, dušai“, - liejo pyktį kitas bendrabučio gyventojas, Viktoras Skaržynskis.
Pastebėjus, jog ir patys gyventojai galėtų pagal išgales susitvarkyti, nors įtaisyti kodinę spyną lauko duryse, kad šalčio mažiau priplūstų, V.Staržynskis atšovė: „Nejaugi patys viską ir turime daryti? Tam yra valdžia. Mes ir šiaip jau daug darome. Įsistatėme plastikinius langus, tik iš to maža naudos. Skyles grindyse užkimšome, padažėme sienas. Mokame pinigus administratoriams, tegul jie ir moka“, - įsitikinęs savo teisumu kalbėjo V.Skaržynskis.
V.Leninas ir renovacija
Žurnalistų kalbinti šio namo gyventojai sakė girdėję, kad ateinanti žiema gali būti ilga ir labai šalta.
Į klausimą, ką ketina daryti, vienas vyriškis pašaipiai atšovė: „Kaip mokėjome, taip ir mokėsime šimtus už šuns būdos dydžio kambariūkščius. O gal prisikels gerasis Leninas ir viską sutvarkys.“
Bet galbūt nebereikės bolševikų vado šmėklos paslaugų. Popieriaus gatvės bendrabučių gyventojai nebeilgai mokės pinigus už lauko šildymą.
„Verkių būsto“ direktorius Remigijus Ramanauskas sakė, jog šis ir dar net 9 šios gatvės namai įtraukti į atnaujinamųjų sąrašą.
„Sąrašas jau įteiktas Aplinkos ministerijai. Mes specialiai ir nelopėme stogų, nieko daug nedarėme, nes šie daugiabučiai bus tvarkomi pagal renovacijos programą“, - paaiškino R.Ramanauskas.
Jis pripažino, jog dalis sunkiai besiverčiančių vilniečių dar prisibijo ryžtis atnaujinti savo būstą.
„Tipiškas pavyzdys – Popieriaus g. 82 namo gyventojai sutiko dalyvauti renovacijos programoje, o jų kaimynai iš 84-ojo atsisakė“, - teigė „Verkių būsto“ direktorius.
Kosminių šildymo kainų mįslė
Kitas Vilniaus namas švaistūnas nė iš tolo nepanašus į Popieriaus gatvės varguolių bendrabutį. Ir gyventojai priklauso visiškai kitokiam visuomenės sluoksniui.
A.Domaševičiaus gatvės 3-iuoju numeriu pažymėtas namas prie konservatorijos mena caro laikus (statytas 1910 m.), bet sovietmečiu iš vidaus buvo perstatytas. Stogas geros būklės, visi langai plastikiniai, įstiklinti balkonai – tvarkingas, prižiūrėtas Vilniaus Naujamiesčio statinys.
Ir gyvena čia rinktinė publika: operos primadona Violeta Urmana, akademikas Bolius Poškus.
Bet šilumą šis statinys ryja kaip slibinas, patenka į Šilumos tiekėjų asociacijos sudarytą brangiausiai už šildymą mokančio namo dešimtuką. Už kvadratinio metro šildymą gyventojai praėjusių metų vasarį mokėjo 8,83 Lt., 60 kv.m ploto apšildymas pareikalavo 1806 kWh energijos.
Šio namo gyventojas Rimtautas Poškus sakė praėjusią žiemą per mėnesį vien už šildymą paklojęs tūkstantį litų.
Įsirengė autonominę sistemą
„Neįsivaizduoju, kodėl tiek daug mokame. Langai ir durys sandarios. Įtariu, kad sąskaitos išsipūtė, kai rūsio patalpose ir pirmajame aukšte įsikūręs viešbutis įsidiegė autonominį šildymą“, - svarstė R.Poškus.
Apatiniuose namo aukštuose įsikūrusio viešbučio „Do Re Mi“ šeimininkai patvirtino, jog jie įsirengė autonominio šildymo sistemą ir tapo nepriklausomi nuo šio pastato šilumos ūkio.
Ar dėl to galėjo padidėti išlaidos už šildymą kitiems namo gyventojams?
„Vilniaus energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Nerijus Mikalajūnas patvirtino, jog iš principo taip gali būti.
„Daugiabučių šiluminiai mazgai įdiegti kaip vientisa sistema. Atsijungus nors vienam vartotojui, sistema išderinama, likusieji vartotojai moka daugiau. Bet jeigu pastatomas atskiras įvadas, autonominis šildymas įdiegiamas legaliai ir pagal projektą, kaimynai neturėtų nukentėti“, - paaiškino N.Mikalajūnas.
Jau gali atsukti radiatorių sklendę
Nesandarių, blogai apšiltintų daugiabučių gyventojams šių metų ruduo iškrėtė piktą pokštą – oras atšalo anksti, rugsėjo antroje pusėje. Tačiau jie verčiau kalens iš šalčio dantimis, nei nuo rudens pradės mokėti didžiules sumas už šildymą. Tvarkingai mokantys, neprasiskolinę centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai jau gali sėdėti išsirengę iki trumpikių prie televizoriaus, nelaukdami oficialios šildymo sezono pradžios.
„Vilniaus energija“ ketvirtadienį paskelbė, jog namų savininkai, bendrijos, administratoriai gali pranešti šilumos tiekėjams apie sprendimą pradėti šildymą.
Taip nusprendusieji už šildymą mokės truputį mažiau nei praėjusiais metais tokiu metu.
Palyginti su 2012 metų rugsėju, šiais metais šilumos kaina mažėjo 3,8 ct/kWh arba 13,4 procento.
