Klaipėdos uosto planuose – milijardinės investicijos

Atsikračiusi prievolės didelę dalį pelno grąžinti į valstybės biudžetą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija iki 2020 metų užsimojo į uosto plėtrą investuoti daugiau kaip milijardą litų. Didžiąją dalį lėšų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Per artimiausius septynerius metus Uosto direkcija investiciniams projektams tikisi gauti 701 mln. litų ES paramos.<br>E.Petkutės nuotr.
Per artimiausius septynerius metus Uosto direkcija investiciniams projektams tikisi gauti 701 mln. litų ES paramos.<br>E.Petkutės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eglė Petkutė

Sep 27, 2013, 11:08 AM, atnaujinta Feb 21, 2018, 6:03 PM

Tačiau panašu, jog planus teks dėlioti iš naujo – Susisiekimo ministerijos pateiktame pirminiame numatytų finansuoti projektų sąraše tėra vos trečdalis Uosto direkcijos prašomos sumos.

Šią vasarą už beveik 130 mln. litų išgilintas uosto laivybos kanalas. 82 mln. litų šiam projektui yra didžiausia iki šiol gauta ES parama uostui.

Vasarą Seimas nusprendė atleisti strateginę reikšmę turinčias valstybės įmones nuo prievolės beveik pusę gaunamo pelno grąžinti į valstybės biudžetą. Šis sprendimas pradžiugino Uosto direkcijos vadovus, nerimavusius, jog dėl būtinybės mokėti pelno įmoką gali tekti koreguoti investicinius planus.

Uosto direkcija 2012 metais uždirbo rekordinį pelną - 74 mln. litų. Tokius rezultatus lėmė didesnės pajamos iš rinkliavų ir nuolat auganti krovinių apyvarta.

Beveik pusę šios sumos teko sumokėti dividendų pavidalu į valstybės biudžetą, nes taip numatė įstatymas. Gruodį iš savo sąskaitos valstybės įmonė pervedė 34 mln. 194 tūkst. litų.

Atsikračiusi prievolės mokėti dividendus, Uosto direkcija visas iš rinkliavų surenkamas lėšas žada skirti investicijoms į uosto plėtrą. Todėl nuo šiol į uosto infrastruktūrą galės investuoti daugiau kaip 40 mln. litų, kurie, kaip teigiama, valstybei finansiškai atsipirks vidutiniškai jau po pustrečių metų.

Uosto direkcijos ministerijai pateiktame sąraše – 7 investiciniai projektai, kuriems tikimasi gauti paramos iš 2014-2020 metų finansavimo programos. Bendra projektų vertė sudaro 825 mln. litų, 701 mln. litų tikimasi iš ES fondų.

Už šią sumą planuojama sutvirtinti šiaurinį ir pietinį molus, taip pat Kuršių nerijos šlaitą ir laivų apsisukimo ratą ties 10-11 krantinėmis. Šiuos darbus būtina atlikti siekiant užtikrinti saugų dujovežių judėjimą laivybos kanalu uoste pradėjus veikti dujų terminalui.

Kita svarbi užduotis – iki 14,5 m gilinti Malkų įlankos dugną, kad prie krantinių galėtų švartuotis didieji krovinių vežėjai.

ES paramos lėšomis numatyta pastatyti dviejų lygių sankryžą per Nemuno gatvę ir geležinkelius.

Didžiausių investicijų, apie 200 mln. litų, prireiks Šventosios uostui atstatyti. Kitų metų pabaigoje ketinama parengti techninį projektą, o kol ruošiamasi atstatymo darbams, uoste esančius statinius išnuomoti konkurso būdu.

Taip pat planuojama parengti būsimojo išorinio uosto techninę medžiagą, už 40 mln. litų pastatyti mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką, įsigyti laivą-žemsiurbę.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.