Lietuvos eksportuotojai dairosi į Brazilijos rinką

Brazilija jau dabar yra viena sparčiausiai besivystančių pasaulio šalių, o didžiulės sporto šventės dar suteiks postūmį. Ką šioje rinkoje gali nuveikti lietuviai?

Kitąmet vyksiantis pasaulio futbolo čempionato finalinis etapas turėtų tapti nemenku postūmiu Brazilijos ekonomikai, o dar laukia 2016-ųjų olimpiada.<br>„Reuters” nuotr.
Kitąmet vyksiantis pasaulio futbolo čempionato finalinis etapas turėtų tapti nemenku postūmiu Brazilijos ekonomikai, o dar laukia 2016-ųjų olimpiada.<br>„Reuters” nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aida Murauskaitė

Sep 30, 2013, 6:00 AM, atnaujinta Feb 21, 2018, 4:24 PM

Pasaulis skaičiuoja, kiek Brazilijos ekonomika augs artimiausiais metais ir kiek pavyktų uždirbti iš 2014-aisiais toje Pietų Amerikos šalyje vyksiančio pasaulio futbolo čempionato ar 2016 metų olimpinių žaidynių.

Lietuvos dalis Brazilijos importo pyrage siekia tik 0,01 proc. Tačiau yra prekių kategorijų, kuriose lietuviški gaminiai sudaro nemenką dalį, rašo „Lietuvos rytas“.

Sieja daug vilčių

Iš Lietuvos į Braziliją daugiausia eksportuojama užšaldytų sardinių, sardinėlių, šprotų – jų 2012-aisiais eksportuota už 7,4 mln. JAV dolerių. Tai sudaro 19 proc. viso šių produktų eksporto į Braziliją.

Kaip tik iki spalio 4 dienos brazilų inspektoriai vertins Lietuvos žuvininkystės produktų kontrolės sistemą. Jei jų išvados bus palankios, žuvų eksportas į šią šalį gali gerokai išaugti.

Bendrovės „Vičiūnai” savininkas ir vadovas Visvaldas Matijošaitis neslėpė, kad ateityje į Braziliją ketinama tiekti gaminius su lietuviškais prekės ženklais.

Pasak agentūros BNS, šiuo metu „Vičiūnai” savo produkciją brazilams tiekia iš Ispanijos, kurioje turi gamyklą.

Randa pelningesnių rinkų

Tiesa, koją į Braziliją jau įkėlę lietuviai neslepia, kad rinka patraukli, tačiau pernelyg didelės plėtros jie neplanuoja.

Bendrovė „Amilina” vieną savo produktų – kviečių glitimą – tiekia į 55 pasaulio šalis. Tarp jų – ir į Pietų Ameriką (Braziliją, Čilę, Peru ir Ekvadorą).

„Ši rinka tikrai pelninga, todėl ji svarbi kaip ir kitos mūsų rinkos”, – aiškino „Amilinos” vadovas Mindaugas Gedvilas.

Tačiau jis prisipažino, kad plėtros Pietų Amerikoje „Amilina” kol kas neplanuoja. Mat kitose šalyse gauna daugiau pelno.

„Jei lengviau produktą parduoti JAV, kam eiti į Braziliją? Juk JAV kainos aukštesnės.

Glitimas – labai paklausus produktas. Jį sunkiau pagaminti nei parduoti.

Gal ir arogantiškai skamba, bet jei yra rinkų, kuriose perkama brangiau, kodėl nepasukus ten?” – svarstė M.Gedvilas.

Viena vertinamų šalių

Antai įmonė „Sicor Biotech” vaistus į Braziliją eksportuoja nuo 2009-ųjų ir vadina šią šalį naudinga rinka. Brazilijai tenka apie 2 proc. viso bendrovės eksporto.

„Daug pramonės ir farmacijos įmonių nusitaikiusios į Braziliją. Juk visus traukia Indija, Kinija, Brazilija – šios šalys ypač vertinamos.

Bet koks eksportas į tokią šalį yra naudingas ir leidžia mums gyventi”, – kalbėjo „Sicor Biotech” vadovas Giedrius Žunda.

200 milijonų pirkėjų

„Brazilija – gana nauja rinka Lietuvos verslui, tačiau galimybės šioje šalyje milžiniškos.

Juk tai didžiausias Pietų Amerikos ūkis, turtingas gamtinių išteklių, garsėjantis kultūra, pasižymintis stipria vidaus rinka ir 2014 metais planuojantis patekti į didžiausių pasaulio ekonomikų penketuką”, – Braziliją gyrė Lietuvos generalinė konsulė San Paule Laura Guobužaitė.

Ji yra rengiamos verslo misijos į Braziliją globėja. Pasak L.Guobužaitės, Brazilija – tolima šalis, tačiau ne kitokia yra ir Kinija, su kuria jau sėkmingai dirbama.

„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl derėtų rinktis Braziliją, – ten vartotojų skaičius sukasi apie 200 milijonų”, – aiškino konsulė.

Jos nuomone, lietuviai galėtų surasti ne vieną verslo nišą Brazilijoje: tai metalo apdirbimo pramonė, biotechnologijos, elektronikos komponentai, plastiko gaminiai, net dizainerių paslaugos ar pieno produktai.

Reikia vietos partnerio

„Taip pat lietuviai galėtų kartu su brazilais kurti naujus produktus. Brazilai labai domisi naujovėmis, nori pirmauti”, – teigė L.Guobužaitė.

Anot jos, siekiantiems įsitvirtinti verslininkams netrukdytų nei korupcija, nei kalba, nei protekcionistinė šalies politika.

Tačiau ji patarė Brazilijoje geriau susirasti vietos partnerį. Mat šalis yra federacinė ir turi savitą santvarką: joje yra trijų lygių valdžia ir mokesčiai – federaliniai, regioniniai ir vietiniai.

Pradedant veiklą tai gali pasirodyti sudėtinga ir reikėtų papildomo laiko. Todėl vietos partnerių, kurie išmano šalies mokesčius ir rinkos ypatumus, pagalba praverstų.

Planuoja nemenką augimą

Brazilijoje gyvena 194 mln. žmonių. Vienam gyventojui tenkanti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis siekia 11,8 tūkst. JAV dolerių. Beveik 3 milijonus gyventojų turinčioje Lietuvoje BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, – 14 tūkst. JAV dolerių.

„Verslios Lietuvos” duomenys rodo, kad labiausiai Brazilijos namų ūkių išlaidos turėtų augti namų apyvokos prekėms ir paslaugoms, sveikatos priežiūrai, transportui, ryšiams, laisvalaikiui ir poilsiui.

Tad šiuose sektoriuose Lietuvos verslininkai galėtų ieškoti savo nišos, nes numatomas augimas siekia apie 30–38 proc.

„Per krizę Brazilijos importas krito 18 procentų, tačiau ekonomika iš esmės nesmuko. Vidaus rinka yra milžiniška, augimo tempai įspūdingi.

Vidaus vartojimas tempia visą ekonomiką į viršų”, – pasakojo „Verslios Lietuvos” ekspertas Vadimas Ivanovas.

Pagal Tarptautinio valiutos fondo prognozes, BVP šioje tolimoje šalyje artimiausiais metais turėtų augti sparčiau (vidutiniškai po 4 proc.) nei viso pasaulio ekonomika.

„Nors sakoma, kad Lotynų Amerikos aukso amžius baigėsi, vis dėlto ekonomika augs sparčiau nei kitur. Tad tai patraukli vieta eksportuoti savo prekes ir paslaugas”, – sakė V.Ivanovas.

Brazilų perkamoji galia šiek tiek mažesnė nei Lietuvoje, tačiau ekspertai skaičiuoja, kad iki 2020-ųjų ji pasivys mūsų šalies rodiklį.

Eksportas pamažu stiebiasi

Pernai Brazilija importavo prekių už 223 mlrd. JAV dolerių. Tai – mineralinis kuras, mechaniniai įrenginiai, elektros įranga.

2012 metais į Braziliją eksportuota lietuviškų prekių už 50 mln. litų. 65 proc. eksporto sudarė trąšos, dešimtadalį – elektros įrenginiai, toliau rikiuojasi kviečių glitimas, tekstilės gaminiai.

Brazilija praėjusiais metais buvo tiktai 48-oji didžiausia Lietuvos eksporto rinka.

Vis dėlto padėtis gana sparčiai keičiasi. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012-aisiais, palyginti su 2011 metais, prekių eksportas iš Lietuvos į Braziliją padidėjo 5,2 karto, o importas sumažėjo 9,1 proc.

Į Lietuvą keliauja tabakas ir lėktuvai

* 2012 m. iš Brazilijos į Lietuvą importuota 11,4 proc. visos žaliavinės odos (4-oji didžiausia importo rinka), 10,3 proc. viso tabako (4-oji didžiausia importo rinka). Bendras importas iš Brazilijos į Lietuvą siekia 100 mln. litų. Pusę šios sumos buvo sumokėta už tabaką.

* Taip pat iš šios šalies įsivežame kavos, gyvūninės kilmės atliekų pašarui.

* Patys brazilai į visą pasaulį daugiausia eksportuoja kavą, sojų pupeles, geležies rūdą, apelsinų sultis, plieną ir, žinoma, lėktuvus „Embraer”.

* Braziliškas „Embraer” neseniai iš savo tėvynės pasiekė ir Lietuvą – dviem tokiais orlaiviais keleivius skraidina oro bendrovė „Air Lituanica”.

* Nemenkas pajamas Brazilija gauna ir iš turizmo. Tai – viena populiariausių turizmo krypčių Pietų Amerikoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.