Žiemą didžiausias šalyje SEB bankas pasitiks keldamas įkainius grynųjų pinigų operacijoms. Nuo gruodžio beveik dvigubai brangsta pervedimai į kitas sąskaitas ir komunalinių mokesčių įmokos: tai kainuos net 8 litus.
Panašius įkainius jau taiko kai kurie SEB konkurentai. O mažesni bankai mėgina elgtis priešingai ir privilioti grynaisiais mėgstančius atsiskaityti klientus.
Seka kitų pėdomis
SEB – jau ketvirtas Lietuvoje veikiantis bankas, šiais metais nusprendęs padidinti paslaugų, susijusių su grynaisiais pinigais, įkainius. Liepos pradžioje tai padarė „Swedbank” ir Medicinos bankas, pavasarį – DNB.
Didesniais tarifais siekiama atpratinti žmones nuo lankymosi bankų skyriuose. Tai, kad už tas pačias paslaugas klientams reikia mokėti daugiau, veikia it botagas, genantis juos internetinės bankininkystės link.
Patiems bankams tai naudinga: kuo daugiau žmonių naudojasi paslaugomis elektroninėje erdvėje, tuo mažiau reikia bankų skyrių. Tuomet nebereikia mokėti už jų išlaikymą, galima atleisti dalį nebereikalingų darbuotojų.
Palygino su arkliu
Prieš kelis tūkstančius metų lietuvių protėviams pinigus atstodavo galvijai, sidabrinės lazdelės.
Vėliau pradėtos naudoti tauriųjų metalų monetos. Jas pakeitė popieriniai pinigai, o juos dabar stumia elektroniniai atsiskaitymo būdai.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas įsitikinęs, kad grynieji prieš elektroninius mokėjimus – tas pat, kaip arklys prieš traktorių.
Jeigu elektroniniai pinigai ir toliau taip sparčiai veršis į mūsų kasdienį gyvenimą, jau netrukus grynieji bus pradėti eksponuoti Lietuvos banko Pinigų muziejuje.
Mėgina plaukti prieš srovę
Greičiausiai S.Kropas teisus, tačiau kol kas lietuvių, kurie pirmenybę teikia arkliams, dar užtenka. Todėl kai kurie bankai nusprendė įsiteikti tiems žmonėms, kurie interneto bankininkyste naudotis jau turbūt niekada nepradės.
Antai „Citadele”, Šiaulių bankas, Medicinos bankas ir „Nordea” grynųjų pinigų operacijoms taiko mažesnius įkainius nei kiti bankai.
Tai leidžia jiems pritraukti daugiau senų įpročių nesirengiančių keisti klientų, galbūt net pervilioti nemažą dalį jų iš konkurentų.
Yra ir kitokių būdų
Be to, žmonių atsiskaitymo įpročius pakeisti galima ne tik didesniais įkainiais: vietoj šio botago prieš nosį galima pakabinti morką.
Taip pasielgė „Danske Bank”, visai neseniai pradėjęs išdavinėti mobiliojo elektroninio parašo korteles, kurios veikia kaip paso atitikmuo ir yra naudojamos asmens tapatybei nustatyti.
Jos išduodamos ne tik „Danske Bank”, bet ir jo konkurentų klientams.
„Danske Bank” Verslo plėtros tarnybos direktorius Darius Jasinskis sakė, kad taip irgi siekiama sumažinti žmonių srautą banko skyriuose.
Be to, dėl mobiliojo parašo galima atsisakyti plastikinių kodų kortelių, o tai irgi mažina sąnaudas.
Užkliuvo optinė apgaulė
Komerciniai bankai stengiasi taupyti ir kaip įmanoma mažinti padalinių skaičių visose valstybėse. Europos centrinis bankas paskelbė, jog pastaruosius ketverius metus Europoje uždaryta maždaug 20 tūkst. bankų skyrių.
2012 metais daugiausia jų mažėjo Graikijoje, Ispanijoje, Airijoje ir Italijoje. Tuo metu, remiantis Europos centrinio banko duomenimis, Lietuvoje jų netgi pagausėjo 1,8 proc. Tačiau tokia statistika užfiksuota tik todėl, kad anksčiau buvo įtraukti „Snoro”, turėjusio platų banko padalinių tinklą, rodikliai. Jam 2011 metais žlugus, visų bankų skyrių Lietuvoje sumažėjo beveik trimis šimtais – iki 420.
Todėl nenuostabu, kad dar po metų banko skyrių galėjo truputį padaugėti, tačiau didžiausi šalies bankai jų nepaliauja mažinę. Per pastaruosius metus vien „Swedbank” uždarė 7 skyrius, o SEB – 2.
Daugiausia skyrių Lietuvoje turi „Swedbank” – 77, po 75 turi DNB, Šiaulių ir Medicinos bankai, 46 – SEB. „Danske Bank” turi 12, „Nordea” – 10, „Citadele” – 8, „Finasta” – 3 skyrius.
Nori griežtinti atsiskaitymą
Atsisakyti grynųjų pinigų skatina ne tik bankai, bet ir valdžia. Jau artimiausiu metu Seimas turėtų svarstyti Finansų ministerijos teikiamą siūlymą iki 10 tūkst. litų apriboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais.
Šis įstatymo projektas vertinamas įvairiai. Toks ribojimas gali sumažinti šešėlinę ekonomiką. Būtent dėl to jį palaiko premjeras Algirdas Butkevičius.
Tačiau kritikai tvirtina, jog šešėlis tik išaugs, nes didelė dalis nelegaliai uždirbamų pajamų tokios ir liks. Baiminamasi, kad apribojus atsiskaitymą grynaisiais žmonės pinigus leis nelegaliai arba išveš į užsienį.
