Užsukus į maisto prekių parduotuvę ar didesnį prekybos centrą Anglijoje iš jo išeinama ne su vienu maišeliu. Pardavėjos paslaugiai sudeda produktus į atskirus, tad net ir kukliai apsipirkus teks grįžti bent su dviem maišeliais.
Anglai susiėmė už galvos sužinoję, kiek per metus jų sunaudoja, – 7 milijardus. Aplinkosaugininkai jau senokai skambina pavojaus varpais – besivoliojančiu plastiku užterštos pakelės, vandens telkiniai.
Todėl 2015 metais Didžiosios Britanijos gyventojai už pirkinių maišelį parduotuvėje mokės po 5 pensus (20 lietuviškų centų). Tai paskelbė ne koks nors idėjinis prekybininkas, o šalies vicepremjeras Nickas Cleggas.
Naudoja tik 20 minučių
Iki šiol daugelyje britų prekybos centrų maišeliai nemokami, todėl pardavėjai net neprašomi krauna į juos prekes. Jų nespėjama perdirbti, surinkti.
„Pirkinių maišeliai, kuriuos naudojate vos keletą minučių, suyra per tūkstantį metų”, – aiškino N.Cleggas. Jis teisus: grįžus namo į maišelius geriausiu atveju sumetamos šiukšlės, blogiausiu – jie tiesiog išmetami.
Pirkinių maišelių naudojimas padidėjo per pastaruosius dvejus metus. Nuslūgus krizės padariniams ir augant britų ekonomikai pirkėjai vis drąsiau išlaidauja.
Dėl to džiūgauja prekybininkai, tačiau nerimauja gamtosaugininkai.
Pavyzdys – kaimynai
Vicepremjeras N.Cleggas specialiai surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad Anglija ketina elgtis taip, kaip jos kaimynai – Velsas ir Šiaurės Airija. Šiose šalyse 5 pensais apmokestinus pirkinių maišelius dalis pirkėjų jų atsisakė arba pradėjo naudoti senus.
Pavyzdžiui, Velso gyventojai už juos moka nuo 2011 metų. Nuo to laiko jų naudojama net 76 procentais mažiau.
Šiaurės Airijoje maišelių sumažėjo dar labiau – 80 procentų. Sėkmė taip įkvėpė, kad kitais metais maišelių kaina bus padvigubinta – nuo 5 iki 10 pensų (atitinkamai 20 ir 40 lietuviškų centų).
Beje, už maišelius surinkti pinigai atiteks ne prekybininkams, o aplinkosaugos ir natūralios gamtos išsaugojimo projektams.
„Šie pinigai neatiteks vyriausybei, mes nenorime žmonių apkrauti papildomais mokesčiais, tik bandome pakeisti jų elgseną”, – BBC eteryje kalbėjo britų vicepremjeras.
Apmokestins po rinkimų
Anglijos aplinkosaugos organizacijos, jau seniai siūliusios atsisakyti nemokamų maišelių, pasveikino valdžios apsisprendimą. Tačiau vyriausybėje kol kas ginčai nesibaigė.
Tokia idėja kelia nerimą vyriausybės kancleriui George’ui Osbornui. Jis mano, kad visuomenė tokiam sprendimui pasipriešins. Nors be reikalo: apklausų rezultatai rodo, kad pirkinių maišelių apmokestinimas anglams nebūtų pernelyg skausmingas.
Galbūt todėl, kad už juos teks mokėti jau įsibėgėjus 2015 metams – praėjus rinkimams į šalies Parlamentą.
Pirkėjų perauklėti taip ir nesugebėjo
Lietuvos prekybininkai prieš kelerius metus kone sutartinai pasiūlė drobinius daugkartinius krepšius. Taip pat įspėjo savo pardavėjas paklausti pirkėjo, ar jam reikia papildomo maišelio jau supakuotai prekei.
Tačiau poveikis buvo laikinas: žmonės noriai perka mokamus plastiko krepšius, o dažną prekę įsideda ir į permatomą nemokamą maišelį.
„Tokių maišelių „Norfa” apmokestinti neketina. Mūsų tinkle prekiaujama trijų rūšių pirkiniams skirtais plastikiniais gamtoje suyrančiais maišeliais, jų parduodame stabiliai. Maišeliai šiuo metu gaminami Lietuvoje”, – kalbėjo „Norfos” atstovas Darius Ryliškis.
Iš pirkėjų, tiek Lietuvos, tiek Latvijos ar Estijos, prašyti pinigų už šiuo metu nemokamus permatomus maišelius neketina ir „Maxima” tinklas.
Kai prieš kelerius metus prie stovo su šiais maišeliais „Maxima” pritvirtino iškabą su raginimu pagalvoti, ar tikrai verta prekę dėti į maišelį, naudojimas susitraukė penktadaliu.
„Pirkėjai skirtingi. Vieni į maišelį krauna kojines, kiti – tik tuos produktus, kurie gali sutepti kitus pirkinius”, – sakė „Maxima Group” atstovė Olga Malaškevičienė.
Artimiausiu metu apmokestinti mažųjų maišelių nesirengia ir „Rimi”.
Lietuva neapsisprendė
Valentinas Mazuronis
Aplinkos ministras
„Dėl plastiko maišelių Europos Sąjungoje labai daug diskutuojama. Mūsų šalies pirmininkavimo metu turėjo būti pradėta svarstyti, kaip elgtis šiuo atžvilgiu, bet Europos Komisija dar nesudėjusi visų taškų.
Aplinkosaugos požiūriu plastiko maišeliai yra grėsmė. Tačiau norint uždrausti juos ar kaip nors riboti naudojimą, galbūt – apmokestinti, būtina suskaičiuoti, kiek tai kainuotų.
Kol kas Lietuvoje jokių būdų šiai problemai spręsti nesame numatę, neturime konkrečių pasiūlymų. Tačiau turime ieškoti išeities.”
