Mat savivaldybės kantrybė išseko ir ji ryžosi didesniais mokesčiais apkrauti apleistų statinių ir nenaudojamų žemės sklypų savininkus.
Trijų procentų žemės mokesčio tarifas bus taikomas Giedraičių, Kalvarijų, Lvovo, Pušų, Kęstučio, Elnių ir kitose gatvėse esančių sklypų savininkams.
Iš viso sąraše - 25 adresai. Tuo metu 184 apleistų statinių šeimininkai mokės 2,5 procento nekilnojamojo turto mokestį.
Vėl rengia detalųjį planą
Vieni jų, kadaise nebrangiai įsigiję nekilnojamąjį turtą, tikėjosi jį gerokai brangiau parduoti ir dabar dar laukia geresnių laikų. Kitų planus sujaukė sunkmetis.
Didesnius mokesčius teks mokėti sklypų Kalvarijų gatvėje savininkams, nes vietoj 30-uoju ir 32-uoju numeriais pažymėtų lūšnų jau seniai turėjo iškilti komercinis kompleksas. Bet apie tai liudija tik nedidelis informacinis stendas prie vienos trobų.
Jame skelbiama, kad rengiamas teritorijos detalusis planas ir žemės naudojimo paskirtis bus keičiama į komercinės paskirties objektų teritorijos.
Šios teritorijos detalusis planas rengiamas jau ne pirmą kartą. Anksčiau savivaldybės taryba buvo atsisakiusi jį tvirtinti, nes buvo pasibaigęs dokumentų galiojimo laikas.
Prie šiuose sklypuose turėjusio iškilti komercinio pastato projekto trypčiojama taip pat daugiau nei trejus metus. Ekspertai jam turėjo pastabų, nes iš skurdžios medžiagos, kurioje nevaizduojamas kontekstas, neįmanoma spręsti apie planuojamo komplekso poveikį urbanistinei aplinkai.
Be to, svarstant projektą ekspertams iškilo klausimų dėl Kalvarijų gatvės aplinkos kaitos planų.
Parkai ir skverai negundo
Lvovo gatvės 79-uoju ir Krokuvos gatvės 62-uoju numeriu pažymėtos lūšnos taip pat jau seniai negyvenamos, o abiejų sklypų savininkai, parengę investicinį nekilnojamojo turto projektą, ne pirmus metus nesėkmingai jį mėgina parduoti. Šių sklypų savininkams taip pat teks mokėti didesnius mokesčius.
Nepavykus parduoti investicinio projekto, šiuo metu parduodami patys sklypai. Už juos prašoma 7 mln. litų.
Siūlydami įsigyti 32,5 aro žemės sklypus, jų savininkai gundo ir tuo, kad šalia yra nemažai valstybinės žemės, skirtos parkui ar skverui.
Anot pardavėjų, techninis projektas jau parengtas, jo ekspertizė atlikta. Šiuose sklypuose turėtų būti statomas 102 butų namas.
Namo kiemas bus uždaras, su vaikų žaidimo aikštele. Negana to, ant ketvirtojo aukšto stogo galima įrengti žiemos sodą.
Tačiau pirkėjų neatsiranda, nors savivaldybė buvo pasirengusi investuoti apie 100 mln. litų, kad būtų rekonstruotos šalia esančios Lvovo ir Krokuvos gatvės. Pėsčiųjų alėjų, žaliųjų erdvių, skverų kol kas nematyti. Rudenį aplinkui - vien purvynė.
Sugebėjo net namus įsigyti
Lvovo gatvės 38-asis namas, kurio savininkams taip pat teks plačiau atverti piniginę, - jau kelerius metus negyvenamas.
Kai kurie vilniečiai, kadaise jame pardavę butus, trina rankomis. Už gautus pinigus jie sugebėjo net namus įsigyti.
Tačiau daugiabutis liko galvos skausmu jo naujiesiems šeimininkams. Pirmajame daugiabučio aukšte kadaise veikė maisto produktų parduotuvė. Dabar ji - užkaltais langais.
Griuvena - Bokšto gatvėje
Apleistų pastatų, patekusių į savivaldybės akiratį, netrūksta ne tik Šnipiškėse, Žvėryne. Jų yra ir senamiestyje.
Bokšto gatvės 21A pastatas - vienas tokių. Dėl jo sunerimę ne tik valdininkai, bet ir paveldosaugininkai. Jiems nerimą kelia namo stogo, sienų būklė.
Bokšto gatvės namą 1755 metais pastatė Ašmenos maršalas Sulistrovskis, jis buvo vadinamas dvareliu. 1824-1826 metais pastatas buvo rekonstruotas, pastatytas antrasis aukštas, įrengtas rūsys.
Turėtų piktintis kaimynai
Savivaldybės specialistai apleistais statiniais labiau ėmė domėtis prieš Lietuvai pradedant pirmininkauti Europos Sąjungai.
Pirmiausia jie apžiūrėjo centrinę miesto dalį ir kelią nuo Tarptautinio Vilniaus oro uosto. Apžiūros metu buvo fiksuojami apleisti pastatai ir nesutvarkytos teritorijos, taip pat grafičiais išpieštos sienos.
Anot Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjo Tauro Varenbergo, statinių naudojimo priežiūra ir kontrolė vyksta nuolatos.
Iš pradžių nevaloms siunčiami įspėjimai, kad kuo greičiau susitvarkytų, po to skiriamos baudos. T.Varenbergas vylėsi, kad tvarkos sostinėje padaugės, kai apleistų pastatų savininkai pradės mokėti didesnius mokesčius.
Tačiau su tuo nesutinka bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis - mokesčiai didelės reikšmės pokyčiams neturės. Juk dauguma pastatų apleisti ne vienerius metus.
Anot S.Vagonio, dėl apleistų pastatų turėtų piktintis ne tik savivaldybė, bet ir aplinkui esančio nekilnojamojo turto šeimininkai. Juk griuvenos mažina ir jų sklypų, namų vertę.
Nesirūpinai dokumentais - mokėsi daugiau
Savivaldybė nenaudojamu sklypą laiko tada, kai jo savininkui išduotas leidimas griauti, bet jis per vienerius metus nekilnojamojo turto neišregistruoja iš registro.
Nenaudojamu sklypas tampa ir tada, kai parengtas jo detalusis planas, bet duomenys per metus neužfiksuojami registre.
Didesnių mokesčių gali sulaukti ir tie nekilnojamojo turto savininkai, kurie per ketverius metus nepasirūpina statybą leidžiančiais dokumentais.
