Jei atmesime Vilnių, galėsime sakyti, jog Lietuvos didmiesčiuose naujų butų kaitos beveik nematyti, o mažesniuose miestuose naujų butų visiškai nėra. „Čia būsto rinkos aktyvumą palaiko tik senos statybos butų pardavimo sandoriai“, - sako „Eikos“ plėtros projektų vadovas Tomas Žiaugra. Pasak jo, tiek būsto paklausą, tiek kainas veikia mažėjantis miestų gyventojų skaičius.
Įmonės „Eika“ skaičiavimu, Kaune naujos statybos butų pasiūla atsilieka nuo Vilniaus apie penkis kartus, o, palyginti su Klaipėda, pasiūla beveik dvigubai mažesnė.
Tačiau ten, kur rinka pasiūlo naujų projektų, daugėja pirkėjų, pasiryžtančių būstus pirkti „iš brėžinių“. T.Žiaugros turimi duomenys rodo: prieš ketverius metus Vilniuje 29 proc. naujos statybos butų buvo parduodama nebaigtuose statyti namuose, po metų šis skaičius paaugo iki 31 proc., o 2011 m. pardavimai iš brėžinių ūgtelėjo net iki 56 procentų. Pernai vos trečdalis naujų butų buvo nupirkta jau pastatytuose namuose, o likusieji – dar tik vystomuose projektuose.
Perka kainą
„YIT Kausta“ Kaune stato „Šilo namų“ kvartalą. Įmonės vadovas Kęstutis Vanagas pastebi: Kauno nekilnojamojo turto rinkoje jaučiamas pagyvėjimas.
„Vystome projektus patraukliose miesto vietose, todėl ir mūsų projektu „Šilo namai“ daug susidomėjusiųjų. Nors klientų, perkančių butus „iš brėžinių“, nėra daug, tačiau besidominčiųjų ir rezervuojančiųjų – nemažai“, - lrytas.lt sakė K.Vanagas.
„Šilo namuose“ butų kainos svyruoja nuo 3,8– 5,2 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Patraukliausi 2-3 kambarių mažesnio gyvenamojo ploto butai. Projektą ketinama baigti 2017 m. Šiuo metu projektuojamas trečias „Šilo namų“ etapas, kuriame - 25 butai, ir ketvirtasis, kuriame - 73 butai.
K.Vanagas sako, jog šiuo metu būstus perka brandesnio amžiaus žmonės, keičiantys savo didelius senos statybos butus į mažesnius, naujos statybos, taupančius energiją. Tačiau „Eikos“ atstovas T.Žiaugra sakė, jog Kaune populiariausi virš 100 kvadratinių metrų ploto nauji būstai: kotedžai miesto pakraščiuose.
Kaune kvartalą „Veršvų slėnis“ statančios įmonės „Kauno kasimo darbai“ vadovas Rolandas Milašauskas sako, jog Kaune niekada pirkėjas nebuvo toks išprotėjęs, jog pirktų būstą „iš popieriaus“. Vis dėlto už tai, kaip atrodo pats būstas ir kur jis yra, perkančiajam svarbiau – kaina.
„Perka ne būstą, o kainą. Per tris mėnesius parduočiau šimtą butų, jei leisčiau kainą po 2,2 tūkst. litų už kvadratą. „Veršvų kvartale“ jos - 2,5-3 tūkst. litų, jei butas su terasa - 3,2 tūkst. litų už kvadratą.
Pirkėjui kaina, kuri sukasi apie 2,5 tūkst. litų dar patraukli, o virš 3 tūkst. litų parduoti jau sunku“, - lrytas.lt sakė R.Milašauskas.
Dar vienas Kaune kylantis kvartalas - vienoje gražiausių miesto vietų, Bitininkų gatvėje, šalia Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo statomos „Botanikos terasos“. Jas sudaro keturi namai, kurie neturės numerių, o bus pavadinti medžių vardais: „Ąžuolas“, „Kedras“, „Liepa“ ir „Topolis“.
Visi statiniai yra dviejų aukštų su ant stogo įrengtais 75 kv. metrų penthauso tipo būstais. Dviejų, trijų ir keturių kambarių butų plotas 41—96 kvadratiniai metrai. Ant stogo esantys būstai įrengti su 30 kv. metrų terasomis.
Pirmieji du kvartalo namai bus pastatyti iki šių metų pabaigos. Juose jau parduota apie 40 proc. būstų. Likę namai naujakurių sulauks kitąmet.
Kvartalo architekto Gintauto Natkevičiaus teigimu, tai — vienintelis Baltijos šalyse kompleksas gyvenamųjų namų, kurių fasadus puošia iš Ispanijos atgabentas skalūno akmuo.
Vėl traukia centras
“Vilnius tikriausiai vienintelis Lietuvos didmiestis, kuriame gyventojų skaičius ne mažėja, o auga. Be to, darbo užmokestis Vilniuje visais laikais buvo aukščiausias. Tai priežastys, lemiančios nekilnojamojo turto projektų vystymą būtent sostinėje“, - lrytas.lt sakė „MG Valda“ atstovas M.Umbrasas.
Ne retenybė, kai stambios kompanijos Vilniuje tuo pačiu metu plėtoja ne po vieną gyvenamojo būsto projektą.
Vien kompanija „Hanner“ sostinėje šiuo metu stato tris projektus: daugiabutį M.K.Čiurlionio gatvėje, „Žvėryno namų“ gyvenvietę ir kvartalą „Bajorų kalvos“. Po mėnesio numatyta pradėti paskiausią pastarojo projekto etapą.
Anot „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio, didžiausias galimų pirkėjų susidomėjimas – M.K.Čiurlionio ir Žvėryno projektu. „Centrinėje miesto dalyje šiuo metu projektų nėra labai daug. O tai, ką mes siūlome rinkai, atitinka jos poreikius: šiandien vartotojas renkasi nelabai didelius butus, be to, atsiranda tendencijos, kad žmonės labiau nori būsto centrinėje miesto dalyje“, - komentavo A.Avulis.
M.K.Čiurlionio ir „Žvėryno namų“ projektuose kvadratinio metro kainos svyruoja tarp 5,5-7 tūkst. litų.
Dabar pradėtą etapą „Bajorų kalvose“ numatyta baigti gegužės-birželio mėnesiais, Žvėryne butus numatyta pristatyti kitų metų rugpjūtį, o pardavimai čia prasidėjo pirmadienį. Projekto M.K.Čiurlionio gatvėje finišas numatytas kitų metų rugpjūtį.
Kitas sostinėje į priekį judantis kvartalų projektas - „Beržų terasos“. Nors kvartalo statybos tik įpusėjo, jau parduota 40 proc. butų. 90 proc. „Beržų terasų“ butų projektą plėtojanti „MG Valda“ tikisi parduoti dar iki statybų pabaigos birželį. Kvadratinio metro kaina „Beržų terasose“ - 5,7-6,6 tūkst. litų už kvadratinį metrą, išskyrus penkių kambarių apartamentus per visą viršutinį aukštą, kur kvadratinis metras kainuoja 7,7 tūkst. litų.
„Jei statydami pirmąjį „Antakalnio terasų“ gyvenvietės etapą jautėme klientų poreikį didesniems – trijų keturių kambarių - butams, vystydami „Beržų terasų“ etapą šios tendencijos nebejaučiame: pirkėjai dairosi ir mažesnių, ir didesnių butų, domisi ir individualų namą atstojančiais išskirtiniais penkių kambarių apartamentais per visą aukštą, ir butais per du aukštus“, - teigė M.Umbrasas.
„Beržų terasas“ numatoma baigti kitų metų antrąjį ketvirtį.
„Eikos“ Vilniaus mikrorajone Pilaitėje pastatytame devynaukštyje parduoti 75 proc. iš 71-o buto. Šiame name populiariausi buvo didesni 3 kambarių ir 1 kambario, studijos tipo butai, kurių plotas - apie 30 kvadratinių metrų. Šiuo metu įmonė Pilaitėje stato septynaukštį, kuriame pirkėjai galės įsikurti jau kitų metų pradžioje. Vasarą pradėtame statyti name jau nupirkta daugiau negu 55 proc. butų. Naujų butų kainos „Eika“ statomuose namuose Pilaitėje svyruoja nuo 3590 litų iki 4690 litų už kvadratinį metrą.
„Eikos“ projekte „Santariškių namai“ populiariausi keturių kambarių butai ir kotedžai, taip pat įvairių dydžių butai su erdviomis virš 20 kvadratinių metrų ploto terasomis. Šiuo metu Santariškėse statomi mažaaukščiai daugiabučiai „Gilė“, kuriuose naujakuriai apsigyvens jau šį rudenį. Visame „Gilių“ kvartale numatyta pastatyti 190 butų. Iš 52 jau pastatytų butų „Gilių“ namuose parduota 60 procentų.
Šalia Verkių parko statomi ir sublokuoti individualūs namai „Miglė“. Visi jie nupirkti nepradėjus statybų. „Santariškių namuose“ butų kainos svyruoja apie 5-6 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Iki metų pabaigos Santariškių gyvenvietėje bus pastatyta 80 naujų butų ir kotedžų. Iki 2015 m. numatyta pastatyti dar apie naujų 200 butų, prekybos ir paslaugų centrą bei užbaigti visos Santariškių gyvenvietės statybą.
Kainos šuoliais nebaugins
„Hanner“ vadovas A.Avulis skaičiuoja: nuo to momento, kai investuotojas nusiperka sklypą, iki projektas pateikiamas rinkai, praeina 1,5-2 metai. Todėl jei atsiranda rinkoje didesnis aktyvumas, galima prognozuoti, kad būstų pasiūla stipriai padidės po metų ar daugiau.
„Mūsų analizė rodo, kad šiandien Vilniaus rinkoje yra virš 2 tūkst. butų. Kol kas butų pasiūlos ir paklausos tempai labai panašūs. Tas subalansuotas augimas laiko kainas pakankamai stabilias. Panašios jos ir turėtų išlikti“, - kalbėjo A.Avulis.
Vis dėlto, jo teigimu, yra veiksnių, kuriems išsipildžius, galima sulaukti siurprizų. Šiandien labai stipriai kyla statybos kainos – dabar kai kurie statybos darbai kainuoja tiek pat, kiek prieš krizę 2007-aisiais. Mūro darbai per metus pabrango 50 procentų. „Kitais metais bus labai daug renovuojamų namų, todėl prognozuojame, kad fasado įrengimo darbai brangs 20, o gal ir visus 50 procentų. Kiek investuotojai turės kantrybės ir rezervo laikyti kainas, priklausys nuo pirkėjų. Jei jų paklausa ir pasiūla bus subalansuota, kainos išliks tokios, kaip yra, o mažės investuotojų pelnai“, - prognozavo verslininkas.
Kiti pašnekovai staigių kainų šuolių taip pat neprognozuoja. M.Umbrasas iš „MG Valdos“ spėja, jog būstų brangimas neviršys 2-4 procentų. „YIT Kausta“ vadovas K.Vanagas mano, kad butų kainos gali kilti tiek, kiek kils vidutinė metinė infliacija, o didesnį augimą gali lemti euro įvedimas, mat, kaip rodo kitų šalių praktika, prieš euro įvedimą nekilnojamojo turto kainos kyla. Dėl naujų statybų projektų ir konkurencijos tarp nekilnojamojo turto plėtotojų, iki metų pabaigos naujų butų kainos galėtų augti minimaliai – 1-2 procentus, mano T.Žiaugra iš „Eikos“.
„Eikos“ duomenimis, per metus vidutinė naujų butų kvadratinio metro kaina Vilniuje išaugo 2 proc. - apie 90 litų už kvadratinį metrą ir šiuo metu siekia 5440 litų. „Pastebime, kad dalis plėtotojų, pradėdami naujo daugiabučio pardavimus siūlo juos šiek tiek brangiau nei ankstesniuose etapuose ar šalia esančiuose namuose. Dažniausiai pagrindinis veiksnys didesnei kainai būna ne noras gauti didesnį pelną, o papildomos investicijos, darančios projektą išskirtiniu, pavyzdžiui, rekuperacinė vėdinimo sistema ar išmanusis šildymo reguliavimas“, - teigė plėtros projektų vadovas T.Žiaugra.
