Antradienį „Rokiškio sūrio“ bendrovės valdybos pirmininkas Dalius Trumpa žiniasklaidai sakė, jog eksportą į Rusiją sustabdžiusi įmonė sūrį realizuos kitose rinkose, o greitai gendančių produktų - jogurtų, varškės ir grietinės – buvo apskritai nuspręsta nefasuoti į Rusijos rinkai skirtas pakuotes.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra nustačiusi, kad ant užsienietiškų pakuočių lietuviškai turi būti užrašytas parduodamo maisto produkto pavadinimas, sudedamųjų dalių sąrašas, kilmės vieta, minimalus tinkamumo vartoti terminas. Papildomai ženklinimo informacija gali būti pateikta ir užsienio kalba.
Ką kiti pieno produktų gamintojai darys su produkcija, skirta Rusijos rinkai, kol kas nežinia. Vienas variantų – pagausinti savo produkcijos namų rinkoje.
“Žemaitijos pieno” atstovai kalba apie tai, kad prekes, kurias šiandien teko susigrąžinti nuo pasienio, tam tikrą laiką palaikys sandėliuose. Kietasis sūris “Džiugas” ir sūrio lazdelės – gaminiai, kuriais buvo prekiaujama Rusijoje, nėra greitai gendantys produktai. “Rasim būdų, kur juos parduoti. Jei ką, paleisime kainas, ir atpigusiems gaminiams pirkėjų bet kur atsiras”, - nenoriai planais dalinosi vienas iš įmonės savininkų.
„Jei visi pieno produktų gamintojai išmes produkciją į vietinę rinką, kainos lentynose turėtų mažėti. Tačiau greičiausiai jie gaminius, kurie buvo numatyti Rusijos rinkai, mėgins išvežti kitur“, - samprotauja prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis.
Didieji prekybos centrai pranešimų iš pieno produkcijos gamintojų apie galimus kainų pokyčius nėra gavę. Anot "Maxima" atstovės Renatos Saulytės, jei dabar parduotuvių lentynose ėmė brangti pieno produkcija, tai ankstesnių priežasčių - žaliavos stygiaus visame pasaulyje - pasekmė.
Pieno tiekėjai - ramūs
Žaliavinio pieno kainos keitėsi rugsėjį, kai visame pasaulyje trūko žaliavos. Tuomet visi tiekėjai, argumentuodami brangstančia žaliava, keliais procentais padidino pieno produktų kainas. Pieno žaliava sudaro apie 60 proc. gamintojų (perdirbėjų) produkcijos savikainos.
Situacija Rusijoje pieno supirkimo kainų neturėtų paveikti. Kaip lrytas.lt sakė Vytautas Lekešys, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininko pavaduotojas, pieno žaliavos poreikis pasaulyje didelis, eksporto rinkose aukštos kainos, tad kokia gali būti kalba apie supirkimo kainų kritimą.
„Turime kur padėti lietuvišką pieną. Mūsų eksporto rinkos – Lenkija, Latvija. Į mūsų žaliavą dairosi ir Baltarusija – jie daug produktų eksportuoja. Lietuvos pieno produktų gamintojai niekada neliks be kitų šalių globos, o supirkimo kainos visur labai panašios“, - kalbėjo V.Lekešys.
Anot jo, tokių pieno supirkimo kainų, kokios jos yra šiandien, Lietuvoje nebuvo dvidešimt metų, tačiau dėl pieno žaliavos paklausos pasaulinėse rinkose nereikėtų tikėtis, kad jos ims mažėti.
Rugpjūtį natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 1050 litų už toną.
