Artimiausiu metu bus sudaryta darbo grupė, turinti atsakyti į klausimus, kaip keisis laivyba uoste pradėjus veikti dviem naujiems krovinių terminalams, o taip pat ir būsimajam suskystintųjų gamtinių dujų terminalui prie Kiaulės nugaros salos. Bus sprendžiamas ir Naujosios perkėlos likimas - pasigirdo nuogąstavimų, jog automobilius į Smiltynę gabenantys keltai trukdys plaukioti didiesiems laivams.
Šių metų kovą Klaipėdos uostui pradėjęs vadovauti A.Vaitkus išsikėlė tikslą pastatyti tiltą per Kuršių marias. Po pusmetį trukusių diskusijų Susisiekimo ministerija ėmėsi burti darbo grupę.
Tanklaiviai plauks vienas po kito „Kodėl siūlome šį klausimą analizuoti būtent dabar? Šiuo metu įrenginėjamas „Klaipėdos Smeltės“ tarptautinis konteinerių paskirstymo centras. Planuojamas jo pajėgumas - iki milijono konteinerių vienetų per metus. Vystoma teritorija yra labai netoli Naujosios Smiltynės perkėlos. Toje vietoje, kur juda keltai, laivų eismas pradėjus veikti konteinerių centrui labai smarkiai padidės.
Kitas objektas – baigiamas statyti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas yra visai arti perkėlos. Nuo uosto vartų atplaukiantys laivai kerta keltų judėjimo maršrutą. Uosto kanale esantys laivai turi pirmumo teisę prieš keltus, vadinasi keltų eismas būtų stabdomas“, - aiškino A.Vaitkus.
Anksčiau skelbta, kad dujovežiai į Klaipėdos uostą atplauks dukart per mėnesį. Tačiau A.Vaitkaus teigimu, norint, kad dujų terminalas pasiektų planuojamą pajėgumą ir per metus priimtų šaliai reikiamą dujų kiekį – 3 mlrd. kubinių metrų, dujų tanklaiviai plauks ne rečiau kaip dukart per savaitę.
Uosto vadovas linkęs abejoti projektuotojų teiginiais, jog milžiniškas tanklaivis nuo uosto vartų iki Kiaulės nugaros salos atplauks per pusantros valandos. „Laivas greičiausiai bus lydimas keturių vilkikų, tai gali užtrukti iki pustrečios valandos. Tokia ilga kelionė vasarą gali sukelti rūpesčių, nes kol plauks tanklaivis, Uosto kapitonas žada drausti laivybą uosto kanale. Todėl mes matome rimtą grėsmę, kad automobiliai, kurie lauks kelto, gali vėl grįžti į miesto gatves. Siekdami užbėgti tokioms problemoms už akių šį klausimą siūlome nagrinėti jau dabar“, - teigė A.Vaitkus.
Užduotis - suvaldyti transporto srautus Per metus iš Klaipėdos į Smiltynę keltais perkeliama iki 600 tūkst. transporto priemonių. Perkėlos link automobiliai juda kirsdami vieną pagrindinių miesto gatvių – Baltijos prospektą, o tai gerokai padidina transporto srautus mieste.
A.Vaitkaus manymu, nukreipus šiuos srautus per ruošiamą statyti pietinį aplinkkelį ir tiltą per Kuršių neriją transporto mieste esą pastebimai sumažėtų, dėl sumažėjusios taršos ir triukšmo pagerėtų ir gyvenimo kokybė. „Gyvendami dvidešimt pirmajame amžiuje turėtume suprasti, kad teiginiai, neva tilto atsiradimas padarytų žalą gamtai, neturi pagrindo“, - tilto statybų projektui iki šiol besipriešinantiems aplinkosaugininkams mestelėjo Uosto vadovas.
Dar 2003 metais parengtoje studijoje išanalizuoti keturi tilto statybos variantai. Dabar apsistota ties vienu. Pagal projektą apie 1300 metrų ilgio estakada būtų tiesiama nuo Kairių gatvės pietinėje miesto dalyje iki Alksnynės posto, kuriame renkamas ekologinis mokestis iš įvažiuojančiųjų į Kuršių neriją.
Tilto atsiradimas esą leistų gerinti pagalbos tarnybų darbą, jos greičiau pasiektų nelaimės vietą, o taip pat padėtų išvengti baisių pasekmių, kokias sukėlė Smiltynę nusiaubęs gaisras. Gyventojams atsirastų galimybė pasiekti Neringą bet kuriuo paros metu.
Ministerijų nuomonės susikirto
A.Vaitkaus manymu, tiltas turėtų vesti keliautojus tiesiai į paplūdimio zoną, į šiaurę nuo Naujosios perkėlos. Taip pamėgtą Smiltynės paplūdimį galėtų pasiekti visi, kurie dabar naudojasi keltais. Tokiu atveju Naujoji perkėla automobiliams taptų nebereikalinga, o Senoji liktų kaip atrakcija turistams, norintiems pasigrožėti uosto vaizdais.
Kol kas neatmetama galimybė Naująją perkėlą kelti į pietinę uosto dalį. Tačiau tai gali būti sudėtinga, nes akvatoriją už Kiaulės nugaros salos žiemą sukausto ledas, taip apsunkinantis laivų judėjimą.
Tilto per marias planams pritaria ir Susisiekimo ministerija, įsipareigojusi sudaryti darbo grupę, kurioje dalyvaus visos suinteresuotos pusės. Tačiau Aplinkos ministerija neskuba laiminti Uosto vadovo siūlymų. Uosto plėtojimo tarybos posėdyje dalyvavęs aplinkos viceministras Almantas Petkus susilaikė nuo balsavimo: „Kuršių nerija yra UNESCO saugomas paveldo objektas. Norėdami šią teritoriją išlaikyti natūralią, turime siekti, kad čia patektų kuo mažiau transporto. Tiltas per marias nesumažintų srautų, veikiau priešingai“.
„Niekas ir nesako, kad jau statome ar žemę kasame, panagrinėkime“, - pajutęs prieštaravimą bandė teisintis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Daug neatsakytų klausimų
Bendrovės „Smiltynės perkėla“, kurios beveik visos akcijos priklauso Susisiekimo ministerijai, vadovas Darius Butvydas neskubėjo nerimauti dėl to, kad perkėlos transportui nebeliks.
„Iki šiol tik prikelta tilto statybos idėja, apie ją kalbama, bet jokių konkrečių žingsnių ar sprendimų iki šiol nėra. „Smiltynės perkėla“ yra akcinė bendrovė, jos valdybos sprendimai mums privalomi. Ką valdyba nuspręs, taip ir elgsimės. Kol kas girdžiu tik prielaidas, vienos pusės argumentus, tikiuosi, kad darbo grupė atsakys į klausimus, kaip keisis laivyba uoste atsiradus naujiems terminalams, kaip dažnai ir kokie laivai plaukios. Manau, kad šiandien neblogai susitvarkome, nei mes kam nors trukdome, nei mums kas trukdo“, - kalbėjo D.Butvydas.
Į darbo grupę bus pakviesti abiejų ministerijų, taip pat Automobilių kelių direkcijos, Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybių, Uosto krovos kompanijų asociacijos, kitų institucijų atstovai. Manoma, jog tiltas per Kuršių marias bus pastatytas ne anksčiau kaip 2015-aisiais.
