JAV prezidentas Barackas Obama nori J.Yellen padaryti dabartinio FRB vadovo įpėdine, rašo „Lietuvos rytas", remdamasis „Faz.de”.
Todėl jau kitų metų vasarį ji turėtų tapti įtakingiausia Amerikos, o gal net ir viso pasaulio moterimi.
Nepaisant to, kai J.Yellen įžengia į patalpą, į ją sunku iš karto atkreipti dėmesį. Durų ji netranko, retai pasirodo su palyda, ne iškart tampa svarbiausia diskusijų dalyve.
J.Yellen lengva netgi nepastebėti. Galbūt ir dėl gana mažo šios moters ūgio: jau seniai pastebėta, kad kalbėdama ji dažniausiai nuleidžia mikrofoną žemiau.
Neturi nė vieno priešo
Tiesą sakant, ir pati J.Yellen nesistengia būti žvaigžde. Žilaplaukė moteris dažnai rengiasi juodais drabužiais, pasipuošia tik grandinėle ant kaklo.
Toks aprangos stilius – duoklė jos dabartinėms pareigoms. Iki šiol J.Yellen buvo FRB valdybos pirmininko pavaduotoja.
Anksčiau, kai profesoriavo Berklio universitete, ji pagarsėjo tuo, kad kartu su savo vyru, kuris ten taip pat dėstė, rengėsi itin praktiškai: rusvai žalsvos spalvos kelnėmis, polo marškinėliais, avėjo sportbačius.
Savo galią pabrėžti drabužiais J.Yellen taip pat svetima kaip ir garsios tezės ar kokteilių vakarėliai. Ji mieliau namuose gamina savo draugams fantastiško skonio ėrienos kotletus, žinoma, jei tik turi laiko.
„Nepretenzinga”, – taip J.Yellen apibūdino vienas Europos centrinio banko vadovų. „Labai akademiška”, – sakė kitas.
Pirmasis žodis, kuriuo ekonomikos profesorius ir jos draugas nuo 1986 metų Andrew Rose’as ją apibūdina, – drovi. Ir tik po to atskleidžia svarbiausią detalę: „Ji turi labai mažai priešų.”
Tai tiesa. Net centrinių bankų vadovai, turintys visiškai kitokią nuomonę pinigų politikos atžvilgiu nei ji, negali nieko pasakyti, tik tai, kad J.Yellen – labai maloni.
Konkurentas prisišnekėjo
J.Yellen – visiška priešingybė Larry Summersui, kuris dar neseniai buvo jos aršiausias konkurentas pretenduojant į FRB vadovo postą. Jis – ir geriau žinomas, ir daug turtingesnis.
L.Summersas – aukštas, turi aštrų liežuvį ir tuojau pat aiškią nuomonę beveik apie viską.
Toks temperamentas jam nekart yra pakišęs koją.
Kadaise L.Summersas ėmė aiškinti, kad moterų intelektas padalytas proporcingiau nei vyrų, todėl itin intelektualių moterų yra mažiau, tačiau mažiau ir labai kvailų. Jo nuomone, dėl šios priežasties dailiosios lyties atstovių rečiau sutinkama vadovaujamuose gamtos mokslų ir technikos srities postuose.
Tokie postringavimai L.Summersui labai apkartino gyvenimą. Kaip ir atsakas ekonomistui Raghuramui Rajanui, kuris dar 2005 metais įspėjo, kad finansinis stabilumas esąs daug mažesnis, nei daugelis mano.
Tuomet L.Summersas šį žmogų išvadino technofobu ir sudaužė jo idėjas į šipulius.
Bet, kaip parodė finansų krizė, R.Rajanas neklydo.
Dėl tokių priežasčių JAV Senate karštakošio L.Summerso kandidatūra į FRB vadovo postą buvo atmesta.
Pasipūtęs pastarasis – visiška priešingybė J.Yellen.
Kilo karjeros laiptais
Vis dėlto FRB vadovas renkamas ne pagal simpatiją ar antipatiją.
Būtini reikalavimai – kvalifikacija, santūrumas ir kontroliuojamas elgesys.
J.Yellen gyvenimo kelias tapo aiškiausiu įrodymu, kad ji tinkama vadovauti galingiausiam pasaulio centriniam bankui.
1946 metais Brukline (Niujorkas) gimusi gydytojo duktė – puiki ekonomistė.
Būdama 25-erių ji mokėsi Harvardo universitete, vėliau – Londono ekonomikos mokykloje, po to – Berklio universitete. Ten nuo 1985 metų buvo ekonomikos profesorė.
Pinigų ir politikos sritį ji pažino praktiškai: J.Yellen buvo Amerikos prezidento Billo Clintono patarėja ekonomikos klausimais.
2004-aisiais ji tapo San Fransisko centrinio banko prezidente, nuo 2010-ųjų – FRB viceprezidente. Jau Alano Greenspano laikais ji priklausė FRB „aukštuomenei”, o dabar yra artimiausia Beno Bernanke’s patarėja.
Darbavosi išvien su vyru
J.Yellen buvo labai pasinėrusi į mokslinę veiklą. Anksčiau ji dažnai darbuodavosi išvien su savo vyru George’u Akerlofu, kuris 2001 m. pelnė Nobelio ekonomikos premiją. Tiesa, už darbą, kurį jis rašė, kol jie dar nebuvo susitikę.
J.Yellen ir G.Akerlofas susipažino FRB koridoriuose – greičiausiai kitaip negalėjo ir būti. Ji dirbo ekonomiste, kaip ir būsimasis vyras, pakviestas čia vos metams. Meilės kibirkštis tarp jų įsižiebė valgykloje.
Kaip G.Akerlofas rašė savo biografijoje, ne tik puikiai derėjo jų asmenybės: „Mes turėjome vieną nuomonę dėl makroekonomikos. Vienintelis skirtumas – kad ji truputėlį daugiau nei aš palaikė laisvąją prekybą.”
Po metų jie susituokė ir nuo to laiko dažnai dirbo kartu.
Veiklos pasidalijimas tarp sutuoktinių buvo aiškus: G.Akerlofas buvo meniškas, kupinas netradicinių idėjų, bet nedrausmingas, o J.Yellen – protinga, išmintinga ir sugebanti užbaigti pradėtą bendrą darbą.
Kitaip tariant, jis – kūrybingasis ir chaotiškasis genijus, ji – tobula vadovė. Pora turi sūnų, kuris nenutolo nuo tėvų pomėgio ir darbuojasi ekonomistu Didžiojoje Britanijoje.
Nepatinka konservatoriams
G.Akerlofas ir J.Yellen ypač domisi darbo rinkomis. Visuotinai pripažintas bendras darbas apie Rytų Vokietiją, kurį jie paskelbė 1991-aisiais.
Jie numatė, kad bendra Rytų ir Vakarų Vokietijos valiuta sukels katastrofiškų ekonominių pasekmių Rytuose.
Kad tam būtų užkirstas kelias, jie siūlė valstybei subsiduoti rytinės dalies gyventojų atlyginimus. Bet to niekada nebuvo padaryta.
Šis darbas įrodo, kas labiausiai rūpi J.Yellen: pažinti tikrojo gyvenimo problemas ir jas spręsti.
Nedarbas ir nelygybė jai buvo ir iki šiol lieka svarbiausios temos net ir kalbant apie pinigų politiką.
Daugeliui tai nepatinka. Konservatoriai Amerikoje baiminasi, kad J.Yellen pernelyg tiesmuka ir infliacijos bijo mažiau nei nedarbo.
Įveikti šias ekonomikos piktžaizdes – vienodai svarbūs Federalinio rezervų banko tikslai. Bet J.Yellen daug kartų aiškino, kad šiuo metu ji nemato jokio infliacijos pavojaus.
Įspėjo dėl kainų burbulo
„Ji mano, kad pinigų politika turėtų išspręsti visas problemas. Tai pavojinga”, – sakė vienas Europos centrinio banko vadovų.
Tuo metu J.Yellen draugai pabrėžė, kad ji labai gerai žino FRB įgaliojimus ir jų laikysis.
Beje, pastaraisiais metais ši moteris itin tiksliai prognozavo, kaip plėtosis ekonomika.
J.Yellen buvo viena pirmųjų, dar 2005 m. amerikiečių nekilnojamojo turto kainas apibūdinusi kaip besipučiantį burbulą.
Tai kodėl, eidama aukštas pareigas San Fransiske, ji tuomet nesiėmė jokių veiksmų?
Atsakymą pateikė ji pati. „Jeigu burbulas sprogsta, ar padariniai ekonomikai gali būti nepaprastai dideli? Ar FRB gali susilpninti neigiamas pasekmes? Ne ir dar sykį ne”, – tuomet aiškino J.Yellen.
