Rygos dūmos pirmininkas 37 metų N.Ušakovas, praėjusį savaitgalį viešėdamas Vilniuje, žavėjosi čia įdiegta dviračių nuomos sistema.
Tačiau pats kaimynų sostinės vadovas dviračio išradinėti nežada. Ryga ketina pasukti Talino pramintu keliu ir susirinkti daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
O tam reikia, kad žmonės deklaruotų gyvenamąją vietą ten, kur iš tiesų gyvena, dirba – Rygoje. Tad rygiečių nuo Naujųjų metų laukia mažėjančios autobusų, troleibusų ir tramvajų bilietų kainos. Ne rygiečiams jos išaugs dvigubai.
– Daugiausia diskusijų turbūt kyla dėl kelionės miesto transportu kainos. Įvedant eurą Ryga nuo kitų metų pasiryžo jas sumažinti? – paklausė N.Ušakovo „Sostinė“.
– Taip, nuo kitų metų rygiečiai už kelionę autobusu, troleibusu ar tramvajumi mokės 0,6 euro (2,07 lito). Tai 0,11 euro (0,38 lito) mažiau nei dabar.
Apskaičiavome, kad vienos kelionės savikaina yra 1,2 euro (4,14 lito). Todėl 50 procentų lengvata kitąmet galios tik rygiečiams. Tie, kurie nedeklaravo gyvenamosios vietos Rygoje, už kelionę turės mokėti 1,2 euro.
Kaip ši sistema veiks? Rygoje jau seniai įgyvendintas e. bilieto projektas. Asmeninis e. bilietas atstoja Rygiečio kortelę.
– Latvijos sostinės gyventojai galės džiaugtis.
Tačiau kodėl taip skriaudžiate ne rygiečius?
– Svarbiausia užduotis mums dabar – pakelti kelionės kainą ne rygiečiams.
Šiuo metu Rygoje dirba 480 tūkst. žmonių, bet 230 tūkst. jų yra nedeklaravę gyvenamosios vietos Latvijos sostinėje, nors apie 100 tūkst. tokių žmonių Rygoje gyvena metų metus ir naudojasi visomis paslaugomis.
Rygoje gyvenančių, bet nedeklaravusių gyvenamosios vietos asmenų mokesčiai nukeliauja kitoms savivaldybėms.
Aišku, tos savivaldybės nenori su Ryga dalytis įplaukomis, ir dėl to kyla diskusijų bangos. O Rygos finansinė padėtis gana sunki. Pavyzdžiui, per sunkmetį 2009-aisiais Latvijos sostinės biudžetas atrodė prasčiau nei bet kurios ministerijos ar kitos įstaigos.
Nesitikiu, kad lėšos savivaldybėms bus perskirstytos. Todėl einame kitu keliu, kuris, manome, padės išspręsti daugelį problemų.
Beje, bendraujame su aplink Rygą esančių savivaldybių vadovais, kad jų gyventojams naudojantis miesto transportu galėtume suteikti tokias pat lengvatas kaip ir rygiečiams.
Kol kas sutarimo nėra, bet, manau, greitai bus.
– Ar pakeldami kelionės kainas ne rygiečiams juos priversite gyvenamąją vietą deklaruoti Rygoje?
– Manau, kad taip. Kelionės kainų skirtumas vers deklaruoti gyvenamąją vietą Rygoje.
Teko šia tema diskutuoti su Talino meru Edgaru Savisaaru. Kai Talino gyventojams šiemet miesto transportas tapo nemokamas, taliniečiais panoro tapti apie 12 tūkst. žmonių. Talino masteliu tai nemažai.
Skaičiuojame, kad per metus vienas Rygoje gyvenamąją vietą deklaravęs dirbantis žmogus sumoka 1,5 tūkstančio eurų (5,2 tūkst. litų) mokesčių. Jeigu Rygoje gyvenamąją vietą deklaruotų bent 10 tūkst. gyventojų, kasmet papildomai gautume 15 mln. eurų (52 mln. litų) injekciją.
– Esate užsiminęs, kad mažesnės bilietų kainos – tai žingsnis nemokamo miesto transporto link. Ar galite nurodyti konkrečią datą, kada Ryga paseks Talino pavyzdžiu?
– Ne, kol kas to pasakyti negaliu. Kad miesto transportas būtų nemokamas, vežėjams dotacijas per metus reikia padidinti apie 150 mln. eurų (517 mln. litų).
Tokio dydžio papildomas dotacijas vežėjams galėtume skirti, jeigu Rygoje gyvenamąją vietą deklaruotų visi tie, kurie joje dirba. Todėl 2014-aisiais dar stebėsime, kokių rezultatų duos bilietų kainų sumažinimas.
Kaip minėjau, jeigu gyvenamąją vietą deklaruotų bent 10 tūkst. žmonių, jie per metus mokesčių pavidalu sumokėtų trečdalį sumos, kurios reikėtų, kad miesto transportas būtų nemokamas.
Taigi pagyvensime – pamatysime. Galimybių tikrai turime.
– Vilniaus gatvėse nuo šios vasaros liepos mėnesio nebeliko maršrutinių mikroautobusų. Gal šiuo pavyzdžiu ketina pasekti Ryga?
– Kalbėjomės apie tai su meru Artūru Zuoku ir priėjome prie išvados, kad anksčiau Vilniuje ir Rygoje padėtis buvo panaši.
Rygoje keleivius vežė 8 įmonių mikroautobusai. Dažnai šių vežėjų veikla prasilenkdavo su įstatymais. Jie vengdavo mokėti mokesčius, o bilietų keleiviams tekdavo prašyte prašyti.
Mikroautobusų būklė buvo tragiška. Nors draudžiama, jais būdavo vežami stovintys keleiviai, o vairuotojai vairuodami rūkydavo.
Padėtis ėmė keistis, kai vežimo mikroautobusais kontrolė buvo patikėta vienai įmonei.
Ši įmonė atleista nuo mokesčių, bet už tai prisiėmė įsipareigojimus, kad visi mikroautobusai Rygoje būtų nauji, vairuotojai laikytųsi nustatytų tvarkaraščių, būtų įdiegta e. bilieto sistema. Šiai įmonei mieste skirti 35 maršrutai.
Tai – geroji pusė. Bet kol kas dėl įvairių priežasčių iš 160 naujų mikroautobusų ši įmonė eksploatuoja tik 60.
Todėl transporto priemonių trūksta, vairuotojams sunku laikytis nustatytų tvarkaraščių.
Dėl to sulaukiame rygiečių nusiskundimų. Esu pagrasinęs, kad jei iki Naujųjų metų įmonė neišpildys visų pažadų, galės vežimo paslaugas teikti kitoms savivaldybėms.
Tiesa, nutraukti sutarties neskubame, nes jeigu neliktų mikroautobusų, Rygoje pablogėtų susisiekimas, prireiktų daugiau autobusų, troleibusų arba tramvajų.
Todėl kol kas vežėjams mikroautobusais suteikėme dar vieną galimybę – pereinamąjį laikotarpį.
– Vilnius šiuo metu daugiau dėmesio skiria keleiviams vežti autobusais, deklaruojama, kad troleibusai – atgyvenusi transporto rūšis. Ar nežada šiuo keliu pasukti Ryga?
– Ne. Ryga kaip tik artimiausiu metu įsigis 125 naujus didelius troleibusus.
Jie bus išskirtiniai – su dyzeliniais varikliais.
Taigi kai kuriuos troleibusų maršrutus galėsime pailginti keliomis stotelėmis. Be to, esant būtinybei galėsime keisti troleibusų maršrutus.
– Koks šildymo sezonas laukia rygiečių – kainos kils ar mažės?
– Šilumos kaina šiek tiek sumažės – mat vienoje elektrinių pradėsime kūrenti biokurą. Tačiau koks bus šildymo sezonas, daugiausia priklausys nuo gamtinių dujų kainos.
Praėjusi žiema buvo labai sunki, rygiečiai dar šią vasarą mokėjo skolas. Vis dėlto galime guostis, kad šilumos kainų tarifai Rygoje yra mažesni nei Vilniuje.
Kad išvengtų skolų šilumos tiekėjams, Ryga griebiasi įvairių akcijų. Viena įmonė, administruojanti apie 85 procentus visų daugiabučių Latvijos sostinėje, neseniai perėmė ir visas gyventojų skolas už šildymą.
Dabar rygiečių skolomis rūpinasi ne šilumos tiekėjai, o namų administratorius.
Tarkim, su 3 tūkst. gyventojų pasirašytos 24 mėnesių taikos sutartys dėl bendros 5 mln. eurų (17 mln. litų) skolos.
Pasirašius tokią sutartį, rygiečiui nubraukiami visi susikaupę delspinigiai. Telieka grąžinti skolą.
Pasitaikė atvejis, kai sudaręs tokią sutartį vienas asmuo sumokėjo beveik 9 tūkst. eurų (31 tūkst. litų) skolą ir jam neteko mokėti dar 4 tūkst. eurų (beveik 14 tūkst. litų) delspinigių.
Aišku, tai įmonei naudinga, nes žmogus sumokėjo.
Juk ne iš delspinigių šilumos tiekėjai uždirba.
– Pasukus kiek į šoną nuo senamiesčio, Rygoje galima pastebėti apgriuvusių pastatų. Kaip valdžiai sekasi kovoti su apsileidėliais?
– Vykdančiosioms institucijoms pradėti kovą su griuvenomis nurodymas duotas daugiau nei prieš porą metų. Per tą laikotarpį nugriauta apie 140 apleistų pastatų. Beje, savivaldybė pati rodo pavyzdį. Nuo žemės paviršiaus nušluoti 59 jai priklausantys objektai.
Taip, Rygoje yra apleistų pastatų, to nepaslėpsi. Mes jų suskaičiavome apie 500. Beje, daugiau nei pusė jų priklauso kultūros paveldui.
Kita problema – nemažai apleistų pastatų priklauso užsienio piliečiams.
Bylinėjamės su jais, bet tai, kaip žinoma, užtrunka.
– Kokį Vilniaus pavyzdį norėtumėte pritaikyti Rygos mieste?
– Pirmiausia vilniečius norėčiau pagirti už tai, kad jie įgyvendino dviračių nuomos sistemą. Ryga kol kas tik derasi su kompanija „JC Decaux“.
Sveikintina, kad Vilnius iš centro į dešinįjį Neries krantą suspėjo perkelti savivaldybę, čia ėmė augti miestas. Naujojo miesto pavyzdys tikrai geras.
Mes to prieš sunkmetį nespėjome, o dabar visas lėšas skiriame mokyklų, vaikų darželių statybai. Tam per pastaruosius ketverius metus skyrėme apie 120 mln. eurų (414 mln. litų).
Registruoti uždraudė teismas
Palyginęs Rygą su Vilniumi, meras A.Zuokas Lietuvos sostinę pavadino tikru bėdžiumi. Rygai lieka 80 procentų GPM, o Vilniui – tiktai 42 procentai.
Kad surinktų daugiau GPM, Lietuvos sostinės valdžia taip pat agitavo deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniuje. Ji ėjo kitu keliu, kurį prieš kelias dienas užkirto teismas.
Pageidaujantiems tapti vilniečiais, buvo siūloma deklaruoti gyvenamąją vietą adresu Gedimino prospektas 24-40, bet teismas nusprendė, kad tai – neteisėta.
Vis dėlto vilniečiai, deklaravę savo gyvenamąją vietą Gedimino prospekte iki teismo sprendimo, ir toliau išlieka teisėtais vilniečiais.
Iš viso adresu Gedimino prospektas 24-40 gyvenamąją vietą Vilniuje yra deklaravę 4499 žmonės.
