„Lietuvos rytas” nusprendė pažvelgti į Europos šalių praktiką reguliuojant azartinius lošimus.
Siekiant kovoti su azartinių žaidimų plitimu tarp jaunesnių nei 18 metų asmenų, pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungos valstybėse griežčiau imta reguliuoti lošimo automatų verslą už kazino ribų.
Pavienius lošimo automatus naudoti draudžia tokios šalys kaip Kipras, Prancūzija, Liuksemburgas, Graikija, Portugalija.
Nuo 2007 metų lošimo automatus uždraudė ir Latvija.
Gydo nuo priklausomybės
Kitos šalys, kurios leidžia pavienius automatus, nustato griežtus reikalavimus šią veiklą organizuojančioms bendrovėms.
Pavyzdžiui, Austrijoje draudžiama rengti pavienius lošimus, išskyrus tris regionus: Vieną, Štiriją ir Karintiją.
Belgijoje, Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Maltoje yra taikoma trigubo saugumo licencijavimo schema, dažniausiai išduodamos terminuotosios licencijos.
Danijoje lošti automatais leidžiama tiktai vietose, turinčiose prekybos alkoholiu licenciją, ir čia įrengti galima ne daugiau kaip 3 automatus.
Dalis pelno pervedama ludomanijai – priklausomybei nuo azartinių lošimų gydyti. Suomijoje ir Belgijoje licencija išduodama 5 metams.
2002 metais Slovėnija ir Graikija, nesugebėdamos užtikrinti rinkos kontrolės ir kovodamos su augančia jaunimo priklausomybe, taip pat uždraudė pavienius lošimo automatus.
Nuo šiuo metų pradžios pavieniai automatai uždrausti Vengrijoje.
Lenkai jau atsižegnojo
Mūsų kaimynė Lenkija draudė steigti lošimo automatų salonus miestuose, kuriuose mažiau nei 50 tūkst. gyventojų, bet nuo 2011 metų dar labiau sugriežtino tvarką.
Šalies parlamento priimtomis įstatymo pataisomis ne tik uždrausti pavieniai automatai, bet ir naujų licencijų automatų salonams išdavimas.
Senųjų galiojimas baigsis 2017 metais.
Lošimo automatų uždraudimas už kazino ribų, kova su azartiniais žaidimais tarp jaunesnių kaip 18 metų asmenų ir didesni mokesčiai azartinių lošimų verslui buvo esminiai Lenkijos premjero Donaldo Tusko 2009-aisiais pasiūlytos Skaitmeninių ir azartinių lošimų reformos punktai.
Nuspręsta sustabdyti pavojingiausių, dažniausiai priklausomybę sukeliančių azartinių lošimų plėtros galimybes.
Lenkijos vyriausybės nuomone, didžiausią pavojų socialiai pažeidžiamiems žmonėms kelia būtent riboto lošimo aparatai.
„Mes kalbame apie mažų laimėjimų automatus, populiariai vadinamus vienarankiais banditais, kurių labai daug atsiranda viešai prieinamose vietose – parduotuvėse, restoranuose, degalinėse, taip pat apie kitus automatus, kurie yra automatų ar lošimo salonuose”, – D.Tusko pareiškimą citavo Lenkijos žiniasklaida.
Lošimo automatų buvo visur
Kai 2003 metais Lenkijos Seimas legalizavo vadinamuosius mažų laimėjimų automatus, niekas nesitikėjo, kad lenkai taip greitai juos pamėgs. Jų buvo visur – stotyse, prekybos centruose, parduotuvėse, kavinėse, net specialiose būdelėse, buvusiuose spaudos kioskuose.
O pelno iš lošimų verslo gavo nusikalstamos arba itin artimai su jomis susijusios grupuotės.
Dar 2003 metais dienraštis „Gazeta Wyborcza” atskleidė, kad vienas didžiausių riboto lošimo automatų valdytojų Maciejus Skorka ir artimas Kairiųjų demokratų sąjungos Seimo nario Jerzy Jaskernios draugas buvo glaudžiai susiję su nusikalstama Pruškuvo gauja.
Automatų verslas klestėjo – 2004-aisiais Lenkijoje buvo įregistruota 4,8 tūkst. tokių lošimo įrenginių, o 2009 metais – jau apie 50 tūkstančių.
2009 metais įmonės, prižiūrinčios žaidimo automatus, sumokėjo 294 mln. zlotų mokesčių ir pakilo į antrąją vietą pagal pajamų mokesčių iš azartinių lošimų surinkimą po „Totalizator Sportowy”.
Vien Varšuvoje iki uždraudimo buvo 2575 automatai.
Taigi vienas automatas tekdavo 660 gyventojų.
Atokesnėse vietovėse automatai dar populiaresni, nes ten tai bene vienintelė prieinama pramoga.
Pavyzdžiui, Mazovijos Minsko vietovėje vienas automatas teko 441 gyventojui.
Šitaip atsiranda iliuzija, kad lengva ką nors laimėti: daugiau kaip 90 procentų įmestų pinigų atitekdavo laimėjimų fondui.
Žiaurios socialinės pasekmės
Tačiau kartu su riboto lošimo automatais nuolat didėjo skaičius asmenų, priklausomų nuo šios azartinės veiklos.
Kaip aiškino sveikatos apsaugos specialistai, 2004 metais „automatų liga” sirgo apie 5 proc. visų priklausomų lošėjų, o 2008 metais jų buvo net 40 proc.
„Dažnai pasitaiko, kad kartą laimėjęs žaisdamas automatais asmuo pradeda lošti vis dažniau ir įsitraukia į azarto sūkurį, – lenkų žiniasklaida citavo Slawomirą Kilinskį, vieno priklausomybės ligų gydymo centrų Varšuvoje vadovą. – Būdavo taip, kad asmenys, uždirbantys po 1200–1300 zlotų, įsiskolindavo šimtus tūkstančių zlotų.
Dauguma lošėjų, patenkančių į priklausomybės ligų gydymo centrus, – asmenys iki 30 metų.
O kaip paaugliai? Deja, jiems nėra kur kreiptis, anoniminių lošėjų bendrijos nepriima nepilnamečių.
Į mus kreipiasi net dvylikamečiai, kurie nesugeba ištrūkti iš azarto spąstų.”
Priklausomybė nuo lošimų – akivaizdi
Pasaulinių tyrimų duomenimis, išplėtus lošimo automatų ne lošimo namuose (kazino) skaičių, sparčiau didėja nuo lošimo priklausomų asmenų gretos.
Pavyzdžiui, 2009 m. studijoje „Rūkymo, gėrimo ir lošimų reguliavimas ir apmokestinimas Europos Sąjungoje”, kurią atliko nepriklausomas Nyderlandų ekonominės politikos analizės biuras, pateikiama informacija, kad Australijoje ir Kanadoje leidus įrengti atskirus lošimo automatus prie klubų, viešbučių išaugo asmenų, turinčių problemų dėl lošimo, skaičius.
2013 m. spalio 1 d. duomenimis, į Lošimų priežiūros tarnybą Lietuvoje jau kreipėsi 3014 asmenų prašydami apriboti jų patekimą į lošimų organizavimo vietas.
Ypač didelė grėsmė kyla nepilnamečiams
Vytautas Galvonas
Finansų viceministras
„Nesutinku su bendrovės „Tete-a-tete” vadovo Samoilo Kaco teigimu, kad sudarius palankesnes sąlygas B kategorijos lošimo automatų sektoriui ir leidus eksploatuoti pavienius riboto laimėjimo lošimo automatus kavinėse ir kitose lengvai prieinamose vietose sumažėtų nelegalių įrenginių.
Labai abejotinas ir jo teiginys, kad „daugiau galimybių rinktis” mažina prasilošimo ar pripratimo prie lošimo grėsmę.
Esu įsitikinęs, kad suteikus „daugiau galimybių”, lošėjas „daugiau galimybių” turės viskam – tiek prasilošti, tiek priprasti. Tai visuomet stumia į didesnes finansines, psichologines ir socialines problemas.
Galimybė lošti nedidelėmis sumomis ypač traukia nepilnamečius. Leisti naudoti bet kur ir neribotai „ne tokią grėsmingą lošimo rūšį” – tai tas pat, kas reguliariai pratintis prie lengvų narkotikų.
Neseniai žiniasklaidoje buvo pateikta informacija, jog vienos Šiaulių rajono įstaigos finansininkas ilgą laiką grobstė iš įstaigos kasos nedideles pinigų sumas (iš viso pasisavino apie 177 tūkst. litų) ir juos, kaip pats teigė, pralošdavo automatų salonuose.
Ir šis atvejis nėra pavienis. Pagalvokite, kas atsitiks, jei vaikai įgaus priklausomybę nuo lošimų.
Jie visais būdais stengsis kur nors gauti pinigų. Kentės tėvų arba silpnesnių už juos vaikų kišenė.”
