Skaičiuojant eurais, Lietuvoje vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiausias tarp šalių kaimynių ir siekė 653 eurus. Latvijoje ir Estijoje jis buvo atitinkamai 716 ir 976 eurai. Palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, vidutinė apskaičiuota mėnesio alga Lietuvoje šiemet padidėjo mažiausiai – 4,6 proc., Latvijoje – 4,7 proc., o Estijoje – 8,5 procento. Tokius duomenis paskelbė Latvijos centrinės statistikos valdyba.
Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, vidutinis apskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lietuvoje taip pat augo mažiausiai – vos 0,9 proc., o Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 3,8 proc. ir 8,4 procento.
Gediminas Radzevičius, ISM vadybinės ekonomikos modulio vadovas, pažymėjo, kad šiuo metu šalyje susiklosčiusi disproporcija tarp to, kas siūloma darbo rinkoje, ir to, ko reikia kuriant kvalifikuotas darbo vietas. „Taip tarsi susiformuoja uždaras ratas: viena vertus, negalime mokėti didesnių atlyginimų, nes neturime galimybių gaminti didesnės vertės produktų, kita vertus, neturėdami darbuotojų negalime ir jų gaminti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.
DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka pabrėžė, kad toks Baltijos šalių išsirikiavimas pagal rodiklius pastebimas ne tik pastarąjį laikotarpį – tai ilgalaikė tendencija. Nors Lietuvos ekonomikos augimas yra gana stabilus, sparčiau kilstelėti atlyginimų nepavyksta.
Pašnekovė nuramino, kad tam tikras atotrūkis tarp ekonomikos ir darbo užmokesčio augimo esąs visiškai normalus reiškinys. Mat ir Estijoje darbo užmokesčio augimas kelerius metus buvęs silpnesnis ir paspartėjęs tik pernai, o šiuo metu dėl spaudimo didinti darbo užmokestį ten darbo rinka vėl „kaista“.
J.Rokajos teigimu, vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių žemiausias Lietuvos pozicijas iš visų Baltijos šalių, yra prasčiausias progresas mažinant nedarbą šalyje, praneša „Lietuvos žinios“.
