Turistų iš Rusijos srautas Vilniuje vis labiau auga, o padavėjai ir pardavėjai vis labiau suvokia ekonominę naudą mokėti rusiškai. Žinoma, greta anglų kalbos, pastebi "Lietuvos rytas".
Pirmąjį šių metų pusmetį Vilnius daugiausia svečių sulaukė iš Rusijos – 48,4 tūkst., tai 27 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį.
Net 48 proc. daugiau nei pernai sulaukta keliauninkų iš Baltarusijos – beveik 46 tūkst.
Rodo rankomis ir kojomis
Vilniaus senamiestyje išsimėčiusiose „Lino namų” parduotuvėse, kuriose parduodami siuviniai iš lino, taip pat daugiausia lankytojų iš Rusijos. Pavymui jiems – lenkai.
Rinkodaros vadybininkė Ieva Gečiauskaitė, stojanti ir prie prekystalio, rusų ir lenkų kalbų nemoka. Jauna mergina kalba angliškai.
Tiesa, per metus „Lino namų” parduotuvėje ji pramoko rusiškai ir spėjo suprasti, kad su rusais gali susikalbėti arba angliškai, arba gestais – tereikia abipusio noro.
O štai su lenkų turistais yra sunkiau.
„Jie nenori kalbėti kita kalba, tik savo. Taip ir kalbame: aš – lietuviškai, jie – lenkiškai. Kažkaip susikalbame. Nenoriai lietuviškai kalba ir Lietuvos lenkai.
Jie labai stebisi, kad nemoku jų kalbos. Tačiau kai mato, kad vis tiek lenkiškai nesuprantu, prabyla lietuviškai”, – "Lietuvos rytui" pasakojo I.Gečiauskaitė.
Bendraujant su Rusijos turistais jai neretai tenka mojuoti rankomis ar net rodyti kojomis, kad išsiaiškintų, ko nori pirkėjas, ar jam paaiškintų apie lietuviškus audeklus.
„Kažkaip susišnekame. Be to, per metus jau suprantu svarbiausius rusiškus žodžius, susijusius su mūsų prekėmis”, – sakė pardavėja.
Valgiaraščiai – ir rusiškai
Kaip pasakojo „Forto” restoranų tinklo rinkodaros vadovas Kęstutis Markevičius, parenkant darbuotojus daugiausia dėmesio kreipiama į komunikabilumą, šiltumą, išvaizdą ir užsienio kalbų mokėjimą.
Kai ieškoma personalo maitinimo įstaigoms senamiestyje, kalbos yra svarbiausia.
„Anglų, rusų kalbas dabar jau moka beveik visi padavėjai, dirbantys restoranuose Vilniaus centre. O jei dar moka ir lenkiškai – tai jau didelis pranašumas.
Tačiau svarbiausias reikalavimas – gražiai kalbėti lietuviškai”, – pabrėžė K.Markevičius.
Rusų kalbos poreikis ypač išauga prieš Naujuosius metus.
„Dabar jau būna mažiau situacijų, kai klientas ir padavėjas nesusikalba. Bet pasitaiko, kai jaunas darbuotojas, prasčiau mokantis rusiškai, karbonadą rusiškai pavadina „skania kiaule”, o kalakutą – „didele višta”. Arba tiesiog mojuoja rankomis vaizduodamas paukštį”, – linksmas istorijas pasakojo „Forto” atstovas.
Kad būtų lengviau susikalbėti, „Forto dvaro” restoranuose prieš metus atsirado valgiaraščiai rusų kalba.
Dabar verčiami ir „Forto” restoranų valgiaraščiai.
Teko kviestis kolegą
Neseniai kolegei vienoje Vilniaus „Akropolio” drabužių parduotuvėje teko stebėti tokią situaciją: prie jaunos pardavėjos priėjęs ne itin mandagus pirkėjas pažėrė jai klausimų rusiškai.
Mergina nesutriko – pamėgino prašnekti rusiškai. Kadangi nelabai sekėsi, angliškai paklausė, galbūt vyras kalba angliškai, vokiškai ar prancūziškai.
Toks gausus kalbų pasirinkimas sutrikdė pirkėją, jis nutarė kalbėti vokiškai, tačiau jam nelabai sekėsi.
Pardavėja rado išeitį iš šios situacijos – pasikvietė kolegą, kuris sklandžiai rusiškai paklausė kliento, kuo gali pagelbėti.
Sunkiau su baltarusiais
Kaip sakė drabužių prekybos tinklą valdančios bendrovės „Apranga” rinkodaros vadovė Irma Marcinkienė, rusų kalba, ypač Vilniaus ir Klaipėdos parduotuvėse, ypač aktuali.
„Vilniuje gausu pirkėjų iš Baltarusijos ir Rusijos, o Klaipėdoje – iš Kaliningrado srities. Rusai dažniau kalba kitomis kalbomis, o štai baltarusiai dažnai kitos kalbos nemoka.
Todėl stengiamės, kad kiekvienoje parduotuvėje bent keletas darbuotojų mokėtų rusiškai, mat tai palengvina bendravimą.
Tai nėra labai paprasta, mat ypač jaunesnės kartos pardavėjai rusiškai nemoka arba moka labai nedaug.
Tiesa, pastebiu, kad jaunimas supranta rusų kalbos ekonominę naudą ir jos mokosi”, – kalbėjo I.Marcinkienė.
Švedams pakako lietuvių kalbos
Švediško prekybos tinklo „H & M”, kuris vasarą Vilniuje atidarė parduotuvę, atstovai aiškino, kad nebuvo įtraukę reikalavimo pardavėjams mokėti užsienio kalbų.
Pardavėjams buvo privalu mokėti lietuvių kalbą, tiesa, reikėjo turėti ir anglų kalbos žinių pagrindus, kurių prireikė per mokymus.
Kaip sakė „H & M” atstovė Tiina Miettinen, aukštesni reikalavimai buvo keliami vadybininkams – jiems reikėjo gerai mokėti ir anglų kalbą, ja buvo rengiami ir mokymai.
