Visur skirtingai
Buvusi Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (dabar - Būsto energijos taupymo agentūra) dar 2010-ųjų spalį atliko analizę, kiek galėtų padidėti renovuoto būsto vertė. Tąsyk buvo daroma išvada, kad daugiausia, apie 29 proc., jis pabrangtų Kaune, o labiausiai – šio miesto pakraščiuose. Vertė prieš renovaciją ir po jos mažiau skirtųsi Kauno centre, senamiestyje ir Žaliakalnyje.
Klaipėdoje būstas po daugiabučio renovacijos darbų pabrangtų vidutiniškai 26 procentais. Tačiau uostamiestyje, skirtingai negu Kaune, kainos labiausiai padidėtų centre, senamiestyje ir prestižiniuose miesto rajonuose, rašo "Lietuvos žinios".
Vilniuje, kur atnaujinto daugiabučio namo vidutinė buto kaina pakyla apie 21 proc., išlieka panaši tendencija kaip ir Klaipėdoje. Sostinėje labiausiai didėja vertė tų butų, kurie yra centrinėje miesto dalyje, senamiestyje, Užupyje. Kai kur Vilniuje, kaip parodė tyrimas, būsto rinkos kaina po renovacijos gali šoktelėti ir trečdaliu. Tai priklauso nuo gyvenamojo rajono.
Galėjo apsirikti
"Lietuvos žinių" kalbintų nekilnojamojo turto rinkos ekspertų nuomone, analizės išvados nėra labai tikroviškos, mat tyrimas buvo atliktas naudojantis tik tais duomenimis, kurie skelbiami populiariausiuose prekybos nekilnojamuoju turtu interneto portaluose. Juk skelbimuose paprastai nurodoma ne tikroji rinkos kaina, o tokia, kokios norėtų pardavėjas.
„Realiai nekilnojamojo turto vertė po renovacijos tikrai nepadidės 20 procentų. Dažniausiai pakils tik 10–15 procentų“, – "Lietuvos žinioms" tvirtino Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Kęstutis Kristinaitis.
„Būsto rinkos kainą iš tikrųjų lemia ne jo naujumas ar energinės savybės, nors to atmesti irgi nederėtų. Trys svarbiausi veiksniai: vieta, vieta ir vieta“, – pabrėžė K.Kristinaitis.
Dienraščio pašnekovai pripažįsta, kad, net ir gerokai padidėjus renovuoto būsto vertei, tik retais atvejais tokio būsto savininkui atsiras prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį, t. y. suminė jo nekilnojamojo turto vertė viršys 1 mln. litų.
