Taip komerciniai bankai reagavo į antradienį Seime pradėtą svarstyti Finansų ministerijos parengtą įstatymo projektą, kuris apribos bankams ir kitoms didelėms įmonėms galimybes savo pelną panaudoti anksčiau patirtų nuostolių dengimui. Panašaus įstatymo kaimyninėse valstybėse nėra.
Šiuo metu bankai gali naudotis lengvata ir nemokėti pelno mokesčio taip kompensuodami nuostolius, kurie susidarė per pirmuosius krizės metus. Tuomet bankai patyrė 3,7 mlrd. litų nuostolių.
Seime svarstomas siūlymas, kad bankai ateities pelnu galėtų padengti ne daugiau kaip pusę nuostolių.
Iššūkis sunervino B.Bradauską
Apie galimą bankų pasitraukimą iš Lietuvos S.Kropas užsiminė trečiadienį Seime, kai bankai politikų buvo „skalbiami“ už neva didelius paslaugų įkainius.
Bankų asociacijos vadovas S.Kropas teigė, kad pastaruoju metu investicinė aplinka Lietuvoje blogėja, o Seimui priėmus naująjį įstatymą bankai gali apskritai pasitraukti iš Lietuvos, o čia palikti tik savo filialus.
Kaip atskiri filialai Lietuvoje veikia „Nordea“ ir „Danske Bank“. Šie bankai Lietuvai nemoka mokesčių už indėlių draudimą, biudžetas mažiau pinigų gauna ir per kitus mokesčius.
Tuo tarpu kiti bankai – SEB, „Swedbank“ ir DNB – Lietuvoje veikia kaip savarankiški bankai, visus mokesčius mokantys į Lietuvos biudžetą. Lietuvoje draudžiami ir mūsų gyventojų ir įmonių laikomi indėliai.
Reaguodamas į tokį S.Kropo pareiškimą B.Bradauskas įsiuto.
„Matote, kas darosi. Šitie bankai visaip mus šokdina, šantažuoja, gąsdina, o mes nieko negalime padaryti, nes neturime jokių alternatyvų“, – pareiškė komiteto pirmininkas. Jis mano, kad vienintelė alternatyva skandinaviškiems bankams, kurie kontroliuoja Lietuvos rinką, būtų valstybinio banko įsteigimas.
Pelno mokesčio moka mažai
Finansų ministerija siūlo, kad didelės įmonės per neribotą laiką savo pelnu galėtų kompensuoti tik pusę anksčiau patirtų nuostolių. Ministras Rimantas Šadžius sako, kad panaši tvarka jau galioja kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, o įstatymo projektas parengtas įvertinus bankų elgesį.
„Jie per krizę praktiškai neįnešė nė lito į valstybės biudžetą“, – aiškino ministras.
Taip atsitiko todėl, kad bankai pirmaisiais krizės metais patyrė milijardinius nuostolius, o pradėję dirbti pelningai šiuos pinigus naudojo ne pelno mokesčio mokėjimui, o nuostolių likvidavimui.
Lietuvos banko duomenimis, 2009 metais šalies bankai patyrė 3,7 mlrd. litų, o 2010-aisiais – 0,3 mlrd. litų nuostolių. Per 2011 ir 2012 metus bendras bankų sistemos pelnas siekė apie 1,8 mlrd. litų, tačiau jis dar nepadengė ankstesnių metų nuostolių.
Teigiama, kad pernai SEB bankas ir „Swedbank“ kartu sumokėjo vos per 3 tūkst. litų pelno mokesčių, todėl VMI ėmė tirti pinigų tarp bankų ir juos valdančių Skandinavijos bankų judėjimą.
Gali sumažėti investuotojų
„Vyriausybė nusitaikė į bankus iš patrankos, tačiau pataikė į kitą vietą – naujų darbo vietų kūrimą“, – taip socialdemokratų iniciatyvą antradienio Seimo posėdyje vertino liberalas Remigijus Šimašius. Jis sako, kad tai labai stipriai apribos naujų darbo vietų kūrimą, nes kuriant verslą iš pradžių brendama į nuostolius, o tik vėliau gaunamas pelnas. Taigi investuoti Lietuvoje daugiau neapsimokės.
R.Šimašius šį įstatymą pavadino naujų darbo vietų smaugimo įstatymu ir svarstė, kad verslininkai dabar puls naujas įmones registruoti Olandijoje ir kitose šalyse.
„Pridėkite ranką prie širdies ir pasakykite, ar tikrai tokia tvarka nepadarys neigiamos įtakos šalies ekonomikai“, – ministerijos siūlymą kritiškai vertino R.Šimašius.
Ministras rankos prie širdies nepridėjo ir kalbėjo lakoniškai: „Jei įmonė dirba pelningai, kažkiek pelno mokesčio ji turėtų sumokėti.“
Konservatoriai taip pat mano, kad toks siūlymas pakenks verslui ir pablogins šalies investicinę aplinką, nes kaimyninėse valstybėse – Latvijoje ir Estijoje tokios tvarkos, kokią siūlo Finansų ministerija, nėra. Opozicija baiminasi, kad dėl šios naujovės norinčių investuoti Lietuvoje dar labiau sumažės.
