Tai galėtų būti puikus patarimas visiems, norintiems sėkmingai įdarbinti savo pinigus – investuokite į tas sritis, kurias geriausiai pažįstate. Arba įvertinkite, kas bus paklausu visuomet, o kas – taps populiaru ateityje.
Pirmiausia, viskas prasideda nuo planavimo: kiekvienas būsimas investuotojas nusistato tikslus, pasirenka laikotarpį, kuriam įdarbina pinigus, sprendžia dėl priimtinos rizikos. Investavimo strategijos pasirinkimui įtakos gali turėti daugybė objektyvių veiksnių, tačiau ne paskutinį vaidmenį neretai suvaidina ir emociniai faktoriai. JAV mokslininkai, tyrinėjantys investuotojų elgesį, jau senokai padarė išvadą, kad net ir patys racionaliausi žmonės pernelyg dažnai pasiduoda emocijoms ir priima ne visai racionalius sprendimus.
Atrodytų, kad kai kalba eina apie pinigus ir jų investavimą, žmonės turėtų elgtis išskirtinai racionaliai. Nieko panašaus. JAV Stenfordo universiteto mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog žmonėms renkantis tarp įvairių investicijų variantų, dažniau aktyvizuojasi tos smegenų dalys, kurios susijusios su emocijomis – baime, nerimu (atsargus elgesys) ar godumu (noras rizikuoti).
Iracionalus investuotojų elgesys daro didelę įtaką ir situacijai rinkoje. Kaip rašo vokiečių „Zeit“, investuotojas kaip atskiras vienetas yra protingas ir įžvalgus asmuo, bet, pasidavęs bandos jausmui, elgiasi vadovaudamasis emocijomis: noriai perka, kai akcijų kursas keliamas dirbtinai ir tuoj pat išsigąsta, vos tik kursas susvyruoja. Viename amerikiečių tyrime tvirtinama, jog nuo 1973 m. iki 2002 m. Niujorko NASDAQ biržoje investuotojai per metus vidutiniškai uždirbo apie 4 proc. pelno, nors bendras kursų augimas siekė beveik 10 proc.
Renkantis investavimo strategiją svarbiu veiksniu gali tapti ir žmogaus profesija. Pirma, ji stipriai koreguoja žmogaus charakterį, o tai daro įtaką žmogaus elgesiui investuojant pinigus. Anot Marko Hellerio, USB Financial Services viceprezidento investicijoms, žmonės, kurie turi rizikingas profesijas, labiau linkę rizikuoti ir kitose gyvenimo srityse, o taip pat – investuodami pinigus.
„Tarkim, universiteto profesorius. Kai jūs galvojate apie tvido paltą ir lopus ant švarko alkūnių, tai yra tipiškas žemos rizikos asmuo. Net jeigu ir galėtų sau leisti labiau rizikuoti, jis niekada to nedarys“, - tvirtina M.Helleris.
Sociologai atkreipia dėmesį, kad didelę įtaką elgesiui visose gyvenimo srityse padaro teisininko profesija: jie pripranta viską apskaičiuoti, nemėgsta jokių pašalinių emocijų, nėra linkę vadovautis intuicija – vien tik argumentais ir faktais. O, pavyzdžiui, teisėsaugos darbuotojai su laiku neišvengiamai tampa įtarūs, nepatiklūs, praranda pustonių jausmą, mąsto „pagal kodeksą“.
Skirtingų profesijų žmonės ne tik skirtingai linkę rizikuoti ar pasiduoti emocijoms, bet ir turi išskirtinių galimybių pasirinkti jų sritį geriausiai atitinkantį investavimo būdą. Sakykim, IT ar biomedicinos profesijų atstovai iš tikrųjų kur kas geriau išmano, kaip viskas veikia šiose srityse, o ūkininkas visuomet geriau žinos, kaip klostosi reikalai su žemės ūkiu susijusiame sektoriuje.
Bet kokiu atveju, nusprendus investuoti į kompanijos, kurioje dirbama, akcijas, pirmiausia vertėtų pasinaudoti savo padėtimi ir „surinkti įkalčius“ – informaciją apie viso sektoriaus sveikatą. Atlikti namų darbus savo srityje iš tiesų bus daug lengviau, nei gilintis į visiškai nepažįstamą sritį.
Norint pasinaudoti savo profesinėmis žiniomis investuojant pinigus, galima atkreipti dėmesį į specializuotus fondus arba pasidomėti, į kokias sritis dažniausiai ir sėkmingiausiai investuoja pasirinktas tradicinis investicinis fondas.
Investiciniai fondai remiasi skirtingomis investavimo strategijomis. Dauguma jų investuoja pagal regionus (pvz., Rytų ir Vidurio Europos, JAV, besivystančių šalių rinkose), pagal ekonomikos sektorius (pvz., informacinių technologijų, naftos ir dujų, biomedicinos ir farmacijos) ar kompanijų tipus (pvz., mažos, bet perspektyvios, didelės ir žinomos). Tradiciškai tai – pinigų rinkos, akcijų, obligacijų, indeksų, fondų fondai ir panašiai.
Tačiau net jeigu investicinis fondas skelbia, jog jų strategija orientuota į regionus, fiziškai vis tiek pinigai „įdarbinami“ konkrečiuose sektoriuose, įmonėse ar kituose fonduose, kuriems galioja ta pati taisyklė. Jeigu dalis investuojamų pinigų atitenka investuotojo profesinei sričiai, tai galėtų tapti dar vienu papildomu stimulu aktyviau pasidomėti, kaip viskas veikia ir kokių rezultatų pasiekiama.
Tačiau net ir žinant ar jaučiant, kad galima gerai uždirbti, nevertėtų užmiršti auksinės investavimo taisyklės: nelaikyk visų kiaušinių vienoje pintinėje. Investavimas į gerai pažįstamą sritį turėtų užimti tik nedidelę dalį investicinio portfelio (apie 5 proc.), nes neretai ekonominių sukrėtimų metu rimtų problemų patiria ne tik atskiros bendrovės, bet ir ištisi ūkio sektoriai.
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys įsitikinęs, kad bet kuris žmogus, nusprendęs pradėti investuoti, tikrai atras fondą, kuris tiktų būtent jam.
„Investavimas nėra profesija, kurios išmokstama aukštojoje mokykloje. Žinoma, ekonomistai, finansininkai šioje srityje savimi pasitiki labiau, tačiau didžia dalimi pasitikėjimas savo investiciniais sprendimais ateina, įgyjant daugiau patirties. O ji pasiekiama bet kuriam žmogui – nesvarbu, kokioje srityje jis dirba. Pradėti galima pasirenkant ir labai atsargią strategiją bei investuojant nedideles pinigų sumas“, - sako Š.Ruzgys.
Žmonės tvarkydami finansus, kaip ir kitose savo veiklose, priima sprendimus, veikiami stereotipų, prietarų, informacijos analizės klaidų ir pačių paprasčiausių emocijų. Todėl mažų mažiausiai nereikia bijoti, kad nepavyks: visiems galioja tos pačios taisyklės – tereikia tinkamai pasirinkti.
