Tačiau ketvirtadienio rytą Vilniaus savivaldybėje susirinkę verslininkai tokį sprendimą kritikuoja.
„Eikos“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis ragina savivaldybė būti lanksčia ir 3 proc. apleistos žemės mokestį skaidyti ir skirtingoms miesto zonoms jo pagal vieną kurpalių netaikyti.
„Reikia išskirti miestui svarbias dalis. Tiesmukai taikydami mokestį nieko nepasieksime. Taip tik varome žmones į spąstus“, - kalbėjo R.Dargis.
Vilniaus meras Artūras Zuokas ramina, kad 3 proc. „baudos“ už neprižiūrėtą žemę galima nesudėtingai išvengti: „Jei nupjauta žolė, susitvarkyti krūmai, galima patekti į kitą kategoriją, kur mokesčiai mažesni. Šiandien yra daug žemės, kurią žmonės turi ir tiesiog tuo džiaugiasi“.
Iš žemės mokesčio Vilnius šiais ir kitais metais planuoja surinkti 7 mln. litų.
Savivaldybėje kalbėta ir apie tai, jog Vilniuje dirbantys verslininkai turi mokėti 0,8 proc. nekilnojamojo turto mokestį, kurio valstybė išvengia.
„Jei yra nekilnojamojo turto mokestis, tai jį turi mokėti visi mirtingieji. Kai toks mokestis būtų taikomas ir valstybiniams pastatams, valstybė būtų priversta efektyviai naudoti turimą nekilnojamojo turtą“, - siūlė R.Dargis, kuris atkreipė dėmesį, jog sostinėje yra daugybė nekilnojamojo turto, priklausančio valstybei, o už jį nemokami jokie mokesčiai.
„Šiandien vienam valdininkui skirti 65 kvadratiniai metrai. Jei ir valstybė mokėtų nekilnojamojo turto mokestį, gal jam užtektų ir 15 kvadratinių metrų“, - kalbėjo „Eikos“ valdybos pirmininkas.
Kitąmet didės mokestis už nenaudojamus pastatus. Iki tol buvęs 1 proc. 2014-aisiais kyla iki 2,5 proc. Jei tikėtume savivaldybės atstovai – čia verslininkai patys prisišnekėjo.
„Jie sakydavo, kad tas vienas procentas nieko nereiškia“, - sakė Klaudija Leonė, Vilniaus savivaldybės mokesčių skyriaus vedėja.
