„Tai gera žinia Lietuvai, rodanti pasitikėjimą mūsų valstybe ir sudaranti realias prielaidas mažėti skolinimosi kainai. Šis sprendimas taip pat atspindi lūkesčius, kad ir toliau laikysimės atsakingos fiskalinės politikos bei užtikrintai ir nuosekliai sieksime narystės euro zonoje“, - sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
„Standard & Poor's“ pagerino ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvą, įvertinusi Vyriausybės politiką užtikrinant viešųjų finansų tvarumą ir numatomą šios politikos tęstinumą ir atsižvelgusi į tai, kad Lietuva viena geriausiai Europoje panaudoja ES struktūrinę paramą. Agentūra taip pat tikisi, kad šalies ekonomika toliau nuosekliai augs, o infliacija bus nuosaiki.
Šiuo metu Lietuvai „Standard & Poor's“ agentūra yra nustačiusi BBB ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą, kuris nesikeičia nuo 2009 metų kovo. Tam, kad reitingas būtų pagerintas, Lietuva turi laikytis politikos, kuri užtikrintų sveikus ir tvarius viešuosius finansus (juos atspindi Mastrichto kriterijai) ir leistų įsivesti eurą 2015 metais. „Standard & Poor's“ taip pat galėtų pagerinti Lietuvos reitingą, jeigu šalies ekonomika ir toliau augtų taip sparčiai.
Finansų ministerija primena, kad kitų metų biudžeto projekte, kurį Vyriausybė pateikė Seimui, numatoma, jog 2014 m. Lietuvos viešųjų finansų deficitas sudarys 1,9 proc. BVP, o valstybės skola - apie 39,8 proc. prognozuojamo BVP, (jeigu skaičiuosime rezervo kaupimą obligacijų emisijai 2015 metais išpirkti - 42,5 proc. BVP). Skolos aptarnavimas valstybei kitąmet kainuos 39 mln. litų mažiau nei šiemet - iš viso beveik 2,3 mlrd. litų.
„Lietuvos banko ekonomistai, neseniai pristatę kiekybinį euro įvedimo poveikio ekonomikai vertinimą, pažymėjo, kad pagrindinės reitingų agentūros euro įvedimą vertina kaip kredito riziką mažinantį veiksnį. Be to, Estijos ir Latvijos pavyzdžiai rodo, kad reitingai gali būti padidinti dar iki euro įvedimo, tačiau tam būtina palaikyti tvarią viešųjų finansų politiką“, - sako Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko.
Lietuvos banko tyrimas parodė, kad reitingų padidinimas leistų šaliai skolintis pigiau. Pagal pagrindinį vertinimo scenarijų vidutinės palūkanos už Vyriausybės vertybinius popierius euro įvedimo metais sumažėtų 0,80 procentinio punkto, gyventojams ir verslui skolinimosi kaina būtų 0,49-0,56 procentinio punkto mažesnė, nei neįvedus euro.
Mažesnės palūkanų normos vidutiniu laikotarpiu (2015-2022 m.) leistų sutaupyti 2,0-3,9 mlrd. Lt palūkanų išlaidų. Gyventojams ir verslui tektų didžioji šios naudos dalis (1,6-2,3 mlrd. Lt), kitą dalį (0,4-1,6 mlrd. Lt) dėl sumažėjusių skolos valdymo išlaidų sutaupytų valstybės biudžetas.
