Dviejuose pastato aukštuose įkurtas restoranas, viešbutis, reprezentacinės salės. 13 viešbučio kambarių yra pavadinti su šia vieta susijusių žinomų žmonių vardais. Erdviausi - dveji apartamentai - Pažaislio vienuolyno fundatoriaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Žygimanto Paco ir jo žmonos Klaros Izabelės de Maiji Laskaris vardais.
Pažaislį aplankiusių Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio (LDK) Jono Sobieskio, Švedijos karaliaus Karolio XII, Rusijos imperatoriaus Nikolajaus I ir Prancūzijos valdovo Napoleono Bonaparto vardais pavadinti liukso tipo kambariai.
Mažesniems kambariams — piligrimų numeriams suteikti prie vienuolyno statybos ar steigimo prisidėjusių žmonių vardai.
Nepriklausomai nuo kambarių tipo, kaip ir dera vienuolyne, juose nesimato ypatingos prabangos, nėra televizorių, kompiuterių, interneto.
Tačiau visi baldai čia - rankų darbo, kiekviename kambaryje ant naktinio stalelio – Šventasis raštas.
Para piligrimų kambaryje vienam žmogui kainuoja 80, apartamentuose — per 400 litų.
Atgaivino seną pavadinimą
Istoriškai ir dvasiškai svarbioje vietoje svetingumo idėją vos per pusmetį įgyvendino kauniečiai verslininkai Indra bei Algirdas Ramanauskai. Darbai buvo pradėti šių metų pradžioje, baigti vasarą.
Vienuolyne įkurto komplekso šeimininkai pasakojo, jog jo pavadinimas atspindi istoriją: vienuolyno ansamblį bei atskirą svečių namą, vadintą foresterija, Kauno pakraštyje, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatęs LDK kancleris K.Ž.Pacas pavadino "Monte Pacis". Taip šiandien vadinasi ir svetingumo kompleksas.
I.Ramanauskienė neslėpė, jog dažnas atvykėlis svetingumo kompleksas nejučia perskaito kaip sveikatingumo, tačiau tai tik - į gera.
"SPA paslaugų čia neteikiame, tačiau svetingumas ir sveikata, ypač dvasinė, protinė, tikrai eina greta. Tiesiog vadinti viešbučiu šios vietos nesiverčia liežuvis — tai yra kur kas daugiau.
Suteikti galimybę kiekvienam svečiui pajusti šių erdvių dvasią, ramybę — toks yra mūsų tikslas.
Pati nakvojau jau ne vieną naktį ir kiekvieną kartą pakeri rytas šioje vietoje. Kai vienuolynas dar užvertas lankytojams, o pro langus galima pamatyti lauke dirbančias anksti atsikėlusias seseris vienuoles, apima neapsakoma ramybė", - sakė moteris.
Nuo pat pirmųjų komplekso kūrimo dienų I. ir A.Ramanauskai glaudžius ryšius palaiko su čia gyvenančiomis ir vienuolyną prižiūrinčiomis Lietuvos Šv.Kazimiero seserų kongregacijos narėmis.
"Kamaldulių vienuoliai, nors ir griežtai laikėsi atsiskyrėlių statuto, negalėjo išvengti bendravimo su pasauliečiais. Atvykstantiems į vienuolyną svečiams buvo pastatytas atskiras namas.
Vienuolyno dalis, kur šiuo metu įkurtas svetingumo kompleksas, nuo seno buvo skirta Svečių namams ir Pažaislio fundatorių reikmėms.
Čia buvo įrengti privatūs apartamentai bei reprezentacinės salės kultūriniams renginiams bei iškilmingiems pobūviams rengti. Po daugybės metų jie vėl atgavo pradinę paskirtį", — sakė seserų kazimieriečių vyriausioji sesuo Lidija Edita Šicaitė
Architektui - garbė ir atsakomybė
"Pietinę vienuolyno dalį prikelti naujam gyvenimui ir pritaikyti apgyvendinimo, kultūrinėms reikmėms nebuvo lengvas uždavinys, nes kone kiekviename žingsnyje teko laikytis labai griežtų paveldosauginių reikalavimų, - pasakojo architektas Rimantas Giedraitis.
- Pastate gausu restauruotų freskų, paveikslų, nežinia kiek istorinių įvykių mena senas sienų mūras. Todėl siekiant išsaugoti pastato sienas net veidrodžiai koridoriuose ir kambariuose kabo pritvirtinti prie lubų balkių.
Šis vienuolynas - valstybės saugomas kultūros paminklas, brandžiojo baroko perlas ir vienas geriausių šio laikotarpio architektūrinių pavyzdžių Šiaurės Rytų Europoje, todėl projektuoti jame — garbė , didžiulė atsakomybė bei patirtis."
Nors viešbutis Pažaislio vienuolyne duris atvėrė vos prieš kelis mėnesius, šio statinio atnaujinimo darbai prasidėjo prieš kelerius metus.
2007 metais seserys kazimierietės įkūrė viešąją įstaigą "Pažaislio kultūros ir turizmo centras", kurios pagrindinis veiklos tikslas buvo organizuoti ir įgyvendinti Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio atkūrimą.
2009 metais tarp Ūkio ministerijos, Lietuvos verslo paramos agentūros ir Pažaislio kultūros ir turizmo centro buvo pasirašyta projekto "Pažaislio kamaldulių vienuolyno svečių namo restauravimas ir pritaikymas turizmui" finansavimo ir administravimo sutartis.
Vertė – beveik 10 milijonų litų
Projekto vertė — 9,6 milijono, iš kurių iki 8,88 milijono litų sudaro Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšos ir iki 734,7 tūkst. litų projekto partnerio — Kauno miesto savivaldybės administracijos biudžeto lėšos.
Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pastatytas XVII—XVIII a.
K.Ž.Pacas 1660 metais kreipėsi į Kamaldulių ordino vyresnybę Romoje, raštu pasižadėdamas finansuoti vienuolyno ir bažnyčios statybą Lietuvoje.
Netrukus, gavęs aukščiausiosios bažnytinės vadovybės palaiminimą, kartu su architektu ir keliais Krokuvos Bielianų kamaldulių vienuoliais netoli Kauno surado planuojamam statyti vienuolynui tinkamą vietą — Pažaislį.
Sakralinį kompleksą kūrė Italijos menininkai: architektai Džambatista Frediani, broliai Pjetras ir Karlas Puttini, skulptorius iš Lombardijos Dž. Merli.
