Dar 2008 metais Dublinas ištiesė ranką ir sulaukė trijų skolintojų – Europos Sąjungos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos. Jos paketas siekė net 85 mlrd. eurų. Tiesa, iš šios sumos 17,5 mlrd. eurų sukrapštė patys airiai, sumažinę išlaidas ir padidinę mokesčius.
Dar šių metų birželį TVF vadovai paskelbė, kad Dublinas puikiai vykdo jam keliamas sąlygas, todėl gali pretenduoti į tolesnę paramą. Tačiau spalio viduryje šalies ministras pirmininkas Enda Kenny pareiškė, kad daugiau skolintis valstybė neketina.
Jau gruodžio 15 dieną Airija bus išbraukta iš prasiskolinusių euro zonos valstybių sąrašo ir galės toliau skolintis finansų rinkose. Juolab kad ji pati jau yra sukaupusi 25 mlrd. eurų atsargų.
Tiesa, tai nereiškia, kad visos bėdos baigėsi. Nors jau kitąmet biudžeto pajamos turėtų viršyti išlaidas, kol kas valstybės biudžeto deficitas nė iš tolo nesiekia pagal Mastrichto kriterijus numatyto 3 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) limito: pernai jis buvo net 8,2 proc. BVP, šįmet turėtų siekti 4,8 proc. BVP.
Todėl Dublinas siekia susiderėti su Briuseliu dėl 10 mlrd. eurų vertės kredito linijos. Šie pinigai galėtų būti panaudoti tuo atveju, jei finansų rinkose sąlygos skolintis būtų itin nepalankios.
2008 metais airiai vieni pirmųjų patyrė didelių sukrėtimų: šios salos ekonomika glaudžiai susijusi su JAV ir Didžiąja Britanija, o būtent pastarosioms šalims finansų krizė smogė pirmiausia.
Sprogus nekilnojamojo turto burbului Airijos vyriausybei teko gelbėti vietos bankus ir panaudoti tam mokesčių mokėtojų pinigus.
Sunkmečiu emigrantų iš Rytų Europos pamėgta šalis smarkiai apkarpė socialines išmokas ir lengvatas. Dėl įvykdytų reformų labai padidėjo nedarbo lygis – maždaug nuo 4 iki 15 proc. („Finmarket.ru”, LR)
