Mykolo Romerio universiteto psichologas doc. dr. Alfredas Laurinavičiaus lrt.lt aiškina, kad darboholizmą skatina perfekcionizmas – bandymai ką nors darant atitikti pačius aukščiausius standartus.
„Tai, galima sakyti, noras būti šiek tiek antžmogišku, padaryti taip, kad niekas neturėtų prie ko prikibti. Dažnai būna, jog perfekcionistas, kad ir ką darytų, jaučiasi taip, tarsi kažko trūksta, todėl jam reikia dar padirbėti. Tokiam žmogui būdingas perdėtai kritiškas požiūris į savo veiklą, todėl jis visada randa ką patobulinti“, – aiškina A. Laurinavičius.
Anot personalo paieškos ir atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“ atstovo A. Franco, pervargę darbuotojai būna prastos nuotaikos ir ja užkrečia kitus kolektyvo narius.
Tačiau K. Blaževičius išskiria kitokius darbuotojus, kurios vadina „teigiamais darboholikais“. Tai, jo žodžiais, tokie darbuotojai, kurie mėgaujasi savo darbu ir viską atlieka su entuziazmu.
„Tokie darbuotojai darbe mato dalį savo laisvalaikio. Jie pailsi dirbdami. Tokie žmonės dirba įmonėse, kurios jiems patinka, gauna gerus atlyginimus. Nuo savo darbo jie nepavargsta. Jie žino, kad kuo daugiau dirba, tuo daugiau padaro, ir kuo daugiau padaro, tuo laimingesnis būna jų darbdavys“, – aiškina personalo atrankos įmonės „Indigroup“ vadovas K.Blaževičius.
Kai kuriems darboholikams darbas yra pasididžiavimo šaltinis, jų tapatybės dalis, jie save suvokia per darbinį vaidmenį ir darbinį rezultatą, rašo lrt.lt.
Vis tik per daug dėmesio skiriant vien tik darbui, tolstama nuo šeimos ir kenkiama savo sveikatai.
