Laidotuvių organizavimo verslo atstovai sako, kad artimieji vis dažniau atsiskaito banko kortelėmis, o jeigu aptarnavimo mokestis būtų mažesnis, tokių klientų dar padaugėtų. Tačiau šalies bankai net ir nelaimės atveju pinigų išgryninimui nuolaidos netaiko, o dėl mažesnių kortelių aptarnavimo mokesčių siūlo tartis individualiai.
Pagrindiniai šalies bankai per mėnesį nemokamai leidžia išsigryninti tik tam tikrą sumą pinigų, kuri neretai siekia keletą tūkstančių litų, o ją peržengus – skaičiuojami procentai (apie 0,4 proc.) nuo viršytos sumos. Įprastų mokėjimo kortelių savininkai „Swedbank“ nemokamai gali išgryninti iki 2000 litų, AB DNB banke – iki 3000 litų. Panaši suma – apie 3500 litų – yra ir SEB banke.
Tuo tarpu bankas „Nordea“, „Danske Bank“, „Šiaulių bankas“ už vieną atliktą operaciją nuskaito litą. „Medicinos banke“ iki 1000 litų galima išsiimti nemokamai, kai suma didesnė, skaičiuojamas 0,6 proc. mokestis nuo visos išimamos sumos. Neretai daugelyje bankomatų nustatytas iki 5000 litų dienos limitas.
Nelaimės atveju žmogus, net ir turėdamas daug pinigų einamojoje sąskaitoje, nemokamai galės išsigryninti ribotą sumą pinigų, už kuriuos vargu ar pavyks surengti šermenis. Mirusiojo artimieji tuo dažnai piktinasi, net kaltindami bankus mėginimu pasipelnyti iš nelaimės.
Pasak Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos (LRPA), vienijančios 23 įmones, valdybos pirmininko Raimundo Pociaus, grynaisiais už ritualines paslaugas dažniau atsiskaitoma provincijose.
„Žmonės provincijose dažniau atsiskaito grynaisiais pinigais, nes aptarnauti korteles ritualinių paslaugų įmonei yra per brangu“, – Eltai sakė R.Pocius ir pridūrė ant rankų pirštų galįs suskaičiuoti įmones, kuriose galima atsiskaityti kortelėmis.
R.Pocius sakė, kad ritualinių paslaugų verslininkams iš esmės nėra jokio skirtumo kuo – grynaisiais ar mokėjimo kortele – atsiskaitoma, tačiau teigė manąs, kad bankai turėtų bent 0,5 proc. mažinti kortelių aptarnavimo mokestį. Tai pašnekovas motyvavo didele suteikiamų paslaugų savikaina.
„Šiandien laidojimo paslaugos žmogui yra labai brangios, bet laidojimo paslaugų savikaina yra labai didelė, nes tam reikia daug aptarnaujančių žmonių. Mes matome tik tą žmogų, kuris atvežė, iškasė, nunešė, bet nematome to žmogaus, kuris nuolat dirba, „buhalteriauja“, gėles prižiūri ir t.t. Tie dalykai kaip povandeniniai rifai ir jų nematome, bet jie didina savikainą. Jeigu laidotuvių ir nėra, žmogaus negali paleisti, reikia mokėti atlyginimus“, – kalbėjo LRPA vadovas.
Kaip pavyzdį R.Pocius pateikė Olandiją, kur ritualines paslaugas teikiančioms įmonėms kortelių aptarnavimo mokestis siekia 0,7 proc. nuo sumokamos sumos.
Pasakodamas apie lietuvių laidotuvių išlaidų ypatumus, R. Pocius konkrečiai neatsakė, kokia suma pinigų skiriama laidotuvėms. Tai esą priklauso nuo miesto, regiono. R.Pocius juokauja, kad kartais nepasiteisina posakis „pinigai nekvepia“, nes klientai atsiskaityti atneša senelių surinktus pinigus, kurie daug metų stovėjo svirne po malkomis ir prisigėrė kvapų.
„Vilniuje laidotuvės už 6 tūkst. litų laikomos gana kukliomis, o provincijoje už 6 tūkst. – jau labai prabangios laidotuvės. Vilniaus darbo užmokestis automatiškai skiriasi nuo Šilutės ar Kelmės. Nuo darbo užmokesčio skiriasi ir pačios paslaugos kaina, bet manau, kad, jeigu provincijoje labai padoriai galima palaidoti už 3,5 tūkst., o Vilniaus, Klaipėdos miestuose turbūt be 5,5 tūkst. litų nelabai palaidosite.
Turiu mintyje, „padoriai“, nes žmonės yra ir laidojami, ir užkasami. Taip, tai skamba grubiai, bet kaip šiandien galima palaidoti už valstybės siūlomus pinigėlius – 1040 litų? Nepalaidosite, iškasite duobę, įdėsite į patį pigiausią fanerinį karstą ir kūną aprengsite į iš dėvėtų drabužių parduotuvės nupirktais marškiniais“, – teigė R.Pocius.
Pasak jo, žmones skausmo valandą dažniau atsiskaitinėti mokėjimo kortelėmis paskatintų mažesni bankų apetitai.
„Mums tai net ir palengvintų darbą, net nereikėtų inkasuoti pinigų. Paskaičiuokite, jeigu Vilniuje vyksta laidotuvės už 6 tūkst. litų, tai 300 litų tenka bankams. Tai didelė suma“, – sakė jis.
Nė vienas iš keturių Eltos kalbintų šalies bankų – „Swedbank“, AB SEB bankas, AB DNB bankas ar „Danske Bank“- netaiko išlygų ar nuolaidų sistemos nelaimės atveju. Skausmo valandą sąskaitoje turint pinigų ir norint juos nusiimti, banko klientams taikomi standartiniai bankų paslaugų įkainiai.
Kaip įprasta, grynųjų išėmimas bankomate kainuotų mažiau negu pinigų nusiėmimas nuo sąskaitos banko padalinyje. AB SEB bankas teikia „Indėlio juodai dienai“ paslaugą, pagal kurią grynaisiais pinigais banko skyriuje padėtą terminuotąjį indėlį galima atsiimti nemokant grynųjų pinigų išmokėjimo mokesčio.
„Bankomate limitas yra toks, kad jis galioja visiems, bankomate netgi nėra galimybės pabendrauti su žmogumi. Tiesiog žinote savo limitą ir, jeigu viršijate limitą, yra imamas simbolinis mokestis už nugryninimą“, – sakė „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
„Pati kortelė yra kaip instrumentas, bankas kaip ir skatina, kad žmonės pagal galimybes daugiau naudotųsi atsiskaitydami kortele, kad nereikėtų apskritai gryninti lėšų“, – dėstė AB SEB bankas atstovas spaudai Arvydas Žilinskas.
Komentuodami galimybę laidojimo paslaugų atstovo siūlymą šio verslo atstovams mažinti kortelių aptarnavimo mokestį, bankai teigia, kad kiekvienas verslo subjektas turi galimybę derėtis atskirai dėl mokėjimo kortelės terminalo sąlygų. Tai esą priklauso nuo to, ar atsiskaitymo terminalas nuomojamas ar perkamas, įmonės apyvartos, verslo pobūdžio ir pan.
„Dėl mokėjimo kortelių skaitytuvų – įkainiai kiekvienam prekybininkui nustatomi individualiai ir jie priklauso nuo kelių veiksnių: bendros apyvartos, vienos operacijos vertės, techninio sprendimo, reikiamo mokėjimo kortelių skaitytuvų skaičiaus ir kt. Įkainių modelių siūlome įvairių, svarbiausia, kad tai atitiktų kliento poreikius.
Gali būti taikomas komisinis įkainis (procentais), taip pat gali būti fiksuotas, kai mokamas kartu su dalimi procentinio mokesčio. Šiuo metu smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms siūlome nemokamai išbandyti atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugą. Vidutiniškai už atsiskaitymus kortele smulkaus ir vidutinio verslo įmonės moka nuo 1,5 iki 2 proc. nuo mokėjimo kortelių operacijų apyvartos“, – nurodė A.Žilinskas.
Skaičiuojama, kad iš viso šiuo metu šalyje yra išduota beveik 3,7 mln. banko mokėjimo kortelių.
Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, per devynis šių metų mėnesius mirė 31,4 tūkst. žmonių – tai 1 119 žmonių (3,7 proc.) daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Pernai mirė 40,9 tūkst. žmonių – tai 99 žmonėmis mažiau negu 2011 m. Per 2001-2012 metus gyventojų mirtingumas kito netolygiai. Nuo 2001 m. iki 2007 m. mirusiųjų skaičius kasmet didėjo ir mirtingumo rodiklis (mirusiųjų skaičius 1 tūkst. gyventojų) pasiekė 14,1.
Nuo 2007 m. mirusiųjų skaičius nežymiai mažėjo, tačiau 2012 m. mirtingumo rodiklis Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje ir siekė 13,7. Didesnis mirtingumo rodiklis buvo tik Bulgarijoje ir Latvijoje, Mažiausias mirtingumas buvo Airijoje , Kipre ir Liuksemburge.
Lietuvoje vyrų mirtingumas žymiai didesnis negu moterų. 2012 m. vyrų standartizuotas mirtingumo rodiklis daugiau kaip 2 kartus viršijo moterų.
