Ar karvėmis paremtas Indijos žemės ūkis yra įrodymas, kad kapitalizmo principai galioja ne visuomet?
Tokį spėjimą savo studijoje pateikė trys Yale’io ir Pensilvanijos universitetų ekonomistai Santoshas Anagolas, Alvinas Etangas ir Deanas Karlanas.
Aplankė 70 kaimų
JAV ekonomistai aplankė 70 Indijos kaimų tyrinėdami, kur vietos valstiečiai investuoja savo pinigus.
Tyrėjų susidomėjimo priežastis paprasta: jokios kitos šalies gyventojai neinvestuoja tiek daug pinigų į karves ir buivolus kaip indai.
Daugiau nei ketvirtadalis galvijus laikančių pasaulio gyventojų gyvena Indijoje.
Dėl to D.Karlano vadovaujami ekspertai norėjo išsiaiškinti, kodėl tiek daug indų savo sunkiai sukauptas rupijas išleidžia galvijams.
Tyrėjai pirmiausia apskaičiavo pajamas iš šių gyvulių: kiek galima gauti už pieną ir parduotus veršelius. Dar pridėjo karvių išmatų, kurios gali būti panaudotos kaip trąšos ar kuras, vertę.
Paskui buvo išskaičiuotos išlaidos pašarams bei veterinarų paslaugoms. Atsižvelgta į tai, kad galvijų priežiūra kas dieną atima vidutiniškai keturias valandas ir per šį laiką valstiečiai negali dirbti nieko daugiau ir užsidirbti pinigų.
Neša vien tik nuostolius
Ekonomistų apskaičiavimų rezultatas buvo netikėtas: karvės ir buivolai daugeliu atvejų yra labai bloga investicija. Išlaidos viršija gaunamas pajamas nuo 39 iki 64 procentų.
Karvės ir buivolai suryja didelę dalį ir taip mažo dažniausiai labai vargingai gyvenančių smulkiųjų Indijos valstiečių kapitalo.
Tai kodėl indai investuoja į galvijus, nors tai visiškai prieštarauja ekonominei logikai gauti kuo daugiau pelno? Tyrėjai spėjo: galbūt karvės įsigyjamos ne kaip pajamų, bet kaip pieno šaltinis?
Indijoje pirkti pieną parduotuvėje pavojinga. 2011 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik 70 procentų parduodamo pieno neatitinka higienos standartų ir yra užterštas chemikalais. Bet per dieną iš karvės primelžiama daugiau pieno, nei reikia vienai šeimai. Todėl tokia priežastis gali būti tik viena iš daugelio.
Tyrėjai taip pat negalėjo neatsižvelgti ir į faktą, kad brangiai kainuojantis indų prisirišimas prie galvijų slepia religinius sumetimus.
Hinduizmo religijoje karvė laikoma šventu gyvuliu, todėl daugelis indų karves laiko ne vien dėl materialinės vertės.
Tačiau tai negalioja buivolams, kuriuos indai mielai perka, net ir patirdami nuostolių.
Tikslas – tiesiog taupyti?
Todėl ekonomistai padarė išvadą, kad karvėms ir buivolams smulkieji indų valstiečiai priskiria dar vieną funkciją – taupymo. Daugelyje Indijos kaimų nėra bankų, tad pinigus gyventojai gali patikėti abejotiniems paskolų teikėjams arba slėpti po čiužiniu.
Pastarasis taupymo būdas turi didelį trūkumą, nes yra didelė pagunda juos greitai išleisti.
Besivystančias šalis tyrinėjusių ekonomistų studijos byloja, kad daugeliui šių valstybių gyventojų sunku taupyti pinigus ilgalaikiams tikslams, net jei tai leidžia jų pajamos.
Pavyzdžiui, norinčiam sukaupti pinigų savo vaikų mokslui reikalingas toks taupymo būdas, kad pinigai būtų patikimai užrakinti ir juos būtų galima paimti tik visus.
Pasak D.Karlano vadovaujamos ekspertų grupės išvadų, indams toks taupymo būdas ir yra karvės bei buivolai. Investuotus į gyvulį pinigus galima atgauti tik jį pardavus.
Tai, kad tokia investicija yra labai nuostolinga, įrodo, jog Indijoje paprasčiausiai nėra geresnės investicijų formos. („Zeit.de”, LR)
Dovanotas galvijas – lyg Trojos arklys
Trijų Yale’io ir Pensilvanijos universitetų ekonomistų tyrimo rezultatai kelia abejonių ir dėl pagalbos besivystančioms šalims programų.
Įvairios organizacijos, pavyzdžiui, „Heifer International”, dovanoja karves smulkiesiems valstiečiams, kad jie parduotų daugiau pieno ir už gautas pajamas galėtų padidinti fermas.
Bet jei pajamos iš karvių tikrai tokios mažos, kaip apskaičiavo D.Karlano ekonomistų grupė, tokios dovanos smulkiesiems valstiečiams galbūt net daugiau kenkia nei padeda.
Bet ir D.Karlanas, ir tyrime dalyvavę jo kolegos nenori stabdyti tokių pagalbos projektų. Gali būti, kad ir jie patys nevisiškai pasitiki savo atlikto tyrimo rezultatais.
