Pirkiniai iš užsienio, ypač įsigyti už palankesnę kainą, tikrai džiugina. Tačiau kartais jie apkarsta, ypač kai tenka aiškintis su pardavėjais, kurie įsikūrę už tūkstančių kilometrų.
Vieni lietuviai ginčijasi ir dėl keliasdešimties litų vertės prekės, kiti – dėl tokios, kuri atsiėjo 1,5 tūkst. litų, rašo „Lietuvos rytas“.
Ragina nenuleisti rankų
Bateliai už 440 eurų (1519 litų), kurie dažė padus. Beveik 30 eurų (103 litus) kainuojanti striukė, kurios pamušalas pūkais nusėdavo kitus drabužius.
Ar pardavėjo siuntoje mažiau prekių, nei buvo įsigyta? Tokių skundų neretai sulaukia vartotojų teisių gynėjai Lietuvoje.
Jie tikina, kad pirkėjams kovoti verta, tik būtina apsišarvuoti kantrybe, mat tokie ginčai dažniausiai sprendžiami taikiu būdu ir užtrunka.
„Pasitaiko, kad vartotojai nuleidžia rankas. Taip nutinka tuomet, kai reikia įdėti papildomo darbo – nusiųsti papildomą kreipimąsi pardavėjui, siųsti prekę į ekspertizę ir panašiai”, – sakė Europos vartotojų centro (EVC) Lietuvoje teisininkė Jaunė Dalinkevičiūtė.
Batai dažė pėdas
EVC teisininkams viena moteris skundėsi, kad viešėdama Prancūzijoje įsigijo batus, kainuojančius pusantro tūkstančio litų.
Netrukus nutrūko batų raištelių galiukai, o paskui išlindo dar vienas trūkumas – batai dažė pėdas.
Pirkėja pageidavo, kad jai būtų grąžinti sumokėti pinigai.
EVC kreipėsi į Europos vartotojų centrą Prancūzijoje.
Tenykščiai teisininkai gavo pardavėjo atsakymą, kad jis parsisiųs iš Lietuvos batus, atliks jų ekspertizę ir tuomet nuspręs, kaip elgsis toliau.
Solidžią sumą už batus paklojusi moteris iš džiaugsmo trynė rankomis: po ekspertizės pardavėjai patys pripažino, kad batai nekokybiški, trūkumų atsirado ne dėl pirkėjos kaltės, tad grąžino jai pinigus.
Prireikė ekspertų išvadų
Kitai moteriai teko kur kas ilgiau pavargti, kad susigrąžintų pinigus už nekokybiškus batus. Juos lietuvė pirko iš žinomo prekės ženklo elektroninės parduotuvės Jungtinėje Karalystėje.
Po mėnesio išlindo avalynės trūkumai. Moteris elektroniniu paštu kreipėsi į pardavėją, pridėjo nuotraukų. Tačiau vieno laiško nepakako.
Nusiuntusi kelis, moteris sulaukė atsakymo, kad tai, pardavėjo manymu, yra normalus nusidėvėjimas. Lietuvė su tuo nesutiko, tad kreipėsi į vartotojų teisių gynėjus Lietuvoje.
EVC skundą perdavė savo kolegoms Jungtinėje Karalystėje. Tačiau ir jie neįtikino pardavėjo, kad batai prasti.
Moteriai teko pasirūpinti prekės įvertinimo aktu: Valstybinė ne maisto produktų inspekcija pateikė išvadą, kad defektai susidarė dėl netinkamos avalynės konstrukcijos. Tuomet pardavėjas jau sutiko grąžinti jai pinigus.
Siuntoje trūko prekių
Kitas lietuvis iš virtualios sportinės aprangos parduotuvės, registruotos taip pat Jungtinėje Karalystėje, užsisakė keletą drabužių.
Siuntą jis gavo, tačiau joje stigo trijų užsakytų prekių.
Pirkinius vyras patikrino dar neišvykus kurjeriui, nufotografavo siuntinio turinį ir nedelsdamas kreipėsi į pardavėją.
Pardavėjas pinigus grąžino, tačiau tik už vieną prekę, o daugiau į vartotojo laiškus nebeatsakė.
Nuviltas pirkėjas kreipėsi į EVC Lietuvoje, kuris pretenziją perdavė Europos vartotojų centrui Jungtinėje Karalystėje.
Prievaizdų prispaustas pardavėjas sukruto dar tą pačią dieną ir savo šalies vartotojų teisių gynėjams pažadėjo grąžinti pirkėjui iš Lietuvos jo sumokėtus pinigus.
Geriau atsiskaityti kortele
Teisybės teko ieškoti ir lietuvei, kuri Ispanijai priklausančiose Kanarų salose parduotuvėje įsigijo nekokybišką striukę už 100 litų.
Kaip paaiškėjo vėliau, striukės pamušalinis audinys smarkiai šėrėsi, palikdamas storą pūkų sluoksnį ant drabužių.
Iš pradžių moteris manė, kad ilgainiui pūkai susigulės ir drabužių nebegadins, tačiau paskui suprato, jog dėvėti šio drabužio ji negali.
Moteris surašė elektroninį skundą pardavėjui, bet atsakymo nesulaukė.
Tada ji kreipėsi į vartotojų teisių gynėjus. Pardavėjas lietuvių kolegoms Ispanijoje aiškino negavęs skundo.
J.Dalinkevičiūtė vylėsi, kad pakartotinai nusiuntusi skundą lietuvė sulauks atlygio ir istorija baigsis jos naudai.
„Pastebėjome, kad pirkėjai vis rūpinasi išsaugoti dokumentus. Dažnais atvejais padeda tai, kad mokėjimas atliekamas banko kortele, tad galima pasiimti banko išrašą ir turėti pirkimo faktą įrodantį dokumentą”, – sakė teisininkė.
