Išbandyti bajoriškas pramogas, maistą ir lovą siūlo Pakruojo dvaro savininkai, kurie už ES struktūrinių fondų lėšas baigiamame atgaivinti kultūros paveldo objekte kuria XIX a. pab. – XX a. pr. klasicistinio stiliaus dvarišką oazę.
Svarbu ne tik pastatai, bet ir nuotaika
Kaip pasakoja Pakruojo dvaro vadovas Giedrius Klimkevičius, pradėjus „kelti iš numirusiųjų“ Pakruojo dvarą nuo pat pradžių buvo aišku, kad vien suremontuoti pastatus neužteks.
„Dabar praktiškai visi pastatai yra ne tik restauruoti, bet ir veikiantys. Tačiau mūsų tikslas buvo atkurti ne tik aplinką, bet ir dvasią, kas gal net daug svarbiau, todėl daug investuojame į tai“, – sako G.Klimkevičius.
Jau dabar tiek pavieniai asmenys, tiek dideli kolektyvai kviečiami apsilankyti dvare ir pasinerti į romantišką senovės rūmų gyvenimą.
Visiems dvaro svečiams, kurie atvyksta čia su nakvyne, siūloma apsirengti senoviniais dvariškių drabužiais ir pabėgti nuo civilizacijos šimtą metų atgal, kai nebuvo nei mobiliųjų telefonų, nei automobilių. Keliauti galima senoviniais dviračiais, karietomis, žirgais. Įsimylėjėliams siūlomas romantiškas vakarinis pasiplaukiojimas Kruojos upe, kur, sekant tradicijomis, jaunuolio įmestas pinigas atneš porai laimę.
„Kadangi prikeliame tai, kas senai pamiršta, galima sakyti, kad mūsų paslaugos inovatyvios. Nors pati inovatyviausia žiūrint iš tų laikų perspektyvos – kino peržiūra“, – pasakoja G.Klimkevičius.
Taip pat čia galima pasimėgauti gintaro ar alaus SPA procedūromis, kalvėje – nusikalti laimę nešančią monetą, parašyti laišką tikra žąsies plunksna ar tiesiog leisti aitvarus. Tačiau vienas unikaliausių bei labiausiai traukiantis turistus objektas, paslaptingasis XVI-XVIII a. bausmių muziejus.
Be dvariškų pramogų, galima susipažinti ir su nekilmingo dvaro gyventojo buitimi – pavyzdžiui dalyvauti naktigonėje, kuri gali pasirodyti ne mažiau romantiška už vakarą dvariškio kambaryje. O norintys linksmai praleisti laiką kviečiami į vieną iš dvaro svirnų, kuriame įkurtas senovinis klojimo teatras bei rodomas interaktyvus spektaklis apie lietuvių piršlybų papročius bei tikrąsias kaimiškas linksmybes „Vestuvės pas Žaldoką“.
Verslininkams šalia pramogų siūlomas ir moderniai įrengtas konferencijų centras, tad pramogas galima derinti su darbu.
Į unikalų dvarą, unikaliu tiltu
Pakruojo dvaro atgimimas, pasak G.Klimkevičiaus, – analogų Lietuvoje kol kas neturintis reiškinys. Dar visai nesenai tai buvo tik užkonservuotų pastatų kompleksas.
„Pasinaudojome visais įmanomais finansavimo keliais. Be ES paramos tokio projekto įgyvendinimas neįsivaizduojamas, restauruoti senus kultūros vertybėmis pripažintus pastatus daug kartų sunkiau, nei pastatyti naujus. Tačiau rezultatas džiugina“, – sako G.Klimkevičius.
Pakruojo dvaras, kaip didžiausia paminklosauginė dvaro sodyba, yra įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Unikalus ne tik pats kompleksas, kaip visuma, bet ir praktiškai kiekvienas jo statinys. Pavyzdžiui, prieš keletą metų restauruotas unikalus arkinis tiltas per Kruojos upę.
Tokio stiliaus tiltų Europoje yra tiktai du. Šis tiltas yra vienintelis Lietuvoje vėlyvojo klasicizmo statinys iš dolomito. Beje, dvaro svečiams siūloma kelionė senoviškais dviračiais apžiūrėti iki šių dienų išlikusias dolomito kasyklas, kuriose ir buvo iškasta medžiaga šiam tiltui.
Rekonstruoti ir du unikalūs malūnai – vandens ir vėjo, malūnininko name įrengtas viešbutis, XIX a. statytame traktieriuje galima paragauti tautinio paveldo patiekalų, alaus bravore-muziejuje susipažinti su alaus gamybos paslaptimis.
ES parama turizmui
Baigiamasis Pakruojo dvaro atstatymo etapo projektas „Didžiausio Lietuvoje Pakruojo dvaro pritaikymas daugiafunkcinio viešojo turizmo reikmėms“ įgyvendintas pasinaudojus ES struktūrinių fondų lėšomis pagal Ūkio ministerijos administruojamą priemonę „Turizmo paslaugų/produktų įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“. Iš viso pagal šią priemonę yra atrinkti ir finansuoti 45 projektai, kuriems skirta 163,66 mln. litų.
„2007–2013 m. ES struktūrinė parama sudarė sąlygas kurti patrauklią turizmo infrastruktūrą, didinti turizmo paslaugų įvairovę, gerinti kokybę. Rekonstruoti senieji objektai susigrąžino turistų dėmesį, o sukurti nauji atvėrė didesnes turizmo galimybes.
Tikslingai investuotos ES struktūrinių fondų lėšos leidžia plėtotis vietiniam verslui, o sutvarkytais parkais, alėjomis, dviračių takais, paplūdimiais ir kt. naudojasi ne tik turistai, bet ir vietiniai gyventojai. Taip pat ES projektai padeda išsaugoti ir naujam gyvenimui prikelti vertingiausią paveldą: dvarus, pilis, bažnyčias, vienuolynus, parkus, muziejus“, – sako Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Turizmo politikos skyriaus vedėja Laura Paulauskienė.
2007–2013 metų ES struktūrinės paramos poveikį bei didėjančią turizmo svarbą šalies ekonomikai atspindi turizmo statistika. 2010–2012 m. laikotarpiu pajamos iš atvykstamojo ir vietinio turizmo padidėjo 31 proc. – nuo 3,9 mlrd. Lt iki 5,2 mlrd. Lt. 2012 m. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo iš viso 2 mln. vietinių ir užsienio turistų arba 27,3 proc. daugiau nei 2010 m.
