L.Balsys apie atliekų deginimo žalą: „Mes nemokšiškai tvarkomės su šiukšlėmis“

Praėjusią savaitę Lietuvoje pradėtos antrosios atliekų deginimo gamyklos statybos. Viena gamykla jau pusmetį veikia Klaipėdoje. Gyventojai vis dar bando įrodyti, kad šiukšlių deginimas yra vietos bendruomenes nuodijantis atliekų verslo grupuočių reikalas. Ar Lietuva ketina eiti šiukšlių deginimo keliu iki šiol neatsako ir Lietuvos politikai.

L.Balsys: „Atliekų deginimas nėra išeitis kovojant nei su tarša, nei su šiukšlėmis".<br>J.Stacevičiaus nuotr. iš archyvo
L.Balsys: „Atliekų deginimas nėra išeitis kovojant nei su tarša, nei su šiukšlėmis".<br>J.Stacevičiaus nuotr. iš archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Oct 29, 2013, 8:02 PM, atnaujinta Feb 20, 2018, 6:03 PM

„Lietuvos ryto" televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai" su Daiva Žeimyte diskutavo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys ir tyrimą dėl atliekų tvarkymo atlikęs „SWECO Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišnoras.

- Pone Balsy, praeitą savaitę Vilniuje vyko mitingas dėl atliekų deginimo, kuriame pats dalyvavote. Kokie jūsų argumentai?

- Atliekų deginimas nėra išeitis kovojant nei su tarša, nei su šiukšlėmis. Atliekų deginimas gali sumažinti kietųjų atliekų kiekį, bet problemos, kurios yra sukuriamos deginant, pavyzdžiui labai pavojingas toksinis chemikalas dioksinas, nėra išsprendžiamos. Netgi kaminuose jeigu yra statomi filtrai, kuriuose susikaupia kitos medžiagos, kurios vėl tampa atliekomis. Reikia mažinti atliekų kiekį.

Rūšiuoti, kuo mažiau vežti į sąvartynus, kuo daugiau perdirbti. Deginimas yra pati paskutinė priemonė. Dabar Lietuvoje viskas keliauja į sąvartynus, tik 7 proc. yra perdirbama. Mes turime sukurti tokią sistemą, pagal kurią teršėjas moka, o rūšiuojantis žmogus nemoka arba moka mažiau. Mes nemokšiškai tvarkomės su šiukšlėmis jas degindami. Visas pasaulis to atsisako, visi eina prie rūšiavimo.

- Jums teko lankytis atliekų deginimo gamykloje Klaipėdoje?

- Teko lankytis Vienoje ir Stokholme, Klaipėdoje dar ne, bet tikrai apsilankysiu. Mums deginimo pajėgumų Lietuvoje yra per akis, nuodyti dioksinais Lazdynų, Karoliniškių ir dar pusę Vilniaus nėra prasmės.

- Pone ministre, ar Aplinkos ministerija turi oficialią poziciją dėl atliekų deginimo?

- Žinoma. Pagal mūsų atliekų tvarkymo planus Lietuvoje turi būti pastatytos trys deginimo gamyklos. Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune. Aš sutinku, kad pagrindinis akcentas turėtų būti rūšiavimas, tačiau tam tikra dalis atliekų lieka deginimui. Aš buvau Klaipėdos gamykloje, tai pakankamai saugi ir aukšto lygmens gamykla.

Turi būti santykis tarp rūšiavimo ir deginimo. Tačiau paskutinis laiptelis vietoj patekimo į sąvartynus turi būti šiukšlių deginimas. Vilniuje planuojamų gamyklų galingumas turėtų būti 740 tūkst. tonų atliekų per metus. Pagal mūsų skaičiavimus po rūšiavimo turi likti tik 440 tūkst. tonų. Aš problemos nematau. Turi būti visas kompleksas. Ir rūšiavimas, ir deginimas.

- (L.Balsys) Bet jūsų darbo grupė yra parengusi naują planą, pagal kurį turi būti 10 mechaninių biologinių rūšiavimo gamyklų ir tik viena deginimo gamykla. Trys buvo sename plane. Tai kaip yra iš tiesų?

- (V.Mazuronis) Šiandien mes skaičiuojame tris deginimo gamyklas. Ir kol kas 8 rūšiavimo.

- Pone Vaišnorai, ar jūs savo komunalinių atliekų tvarkymo tyrime nagrinėjote tokių gamyklų poreikį?

- Gamyklos nėra tikslas. Tikslas yra vengti atliekų, panaudoti tai, ką mes galime panaudoti ir perdirbti. Dabar yra nagrinėjimas prioritetų pasiekimas, masių balansas, kiek atliekų reikėtų perdirbti. Komunalinių atliekų sraute mes gebame perdirbti apie 7-8 proc. antrinių žaliavų. Tikslas yra 2020-tais metais perdirbti 50 proc. tam tikros kategorijos komunalinių atliekų.

- Esmė yra patvirtinti arba paneigti visuomenės baimes. Ar gamyklose, kurios dabar yra statomos, technologijos yra saugios?

- (L.Balsys) Jeigu tų technologijų laikysies. Verslas daro pinigus iš gamyklų ir skaičiuoja patogiausią santykį. Gali pora laipsnių sumažinti temperatūrą ir labai atsipiginti deginimą.

- (V.Mazuronis) Aš tikrai nesu didelis specialistas, tačiau kiek žinau ir mačiau, sukontroliuoti galima viską. Kas tam tikrą laiko tarpą yra imami mėginiai ir tikrinamas tų kenksmingų medžiagų kiekis. Mane jaudina tik gamyklų galingumai, kuriuos nori pasistatyti verslas. Tai oponuoja, kad mes virsime valstybe, kuri įvežinės šiukšles.

- Jūs negalite reguliuoti tų galingumų?

- Šiandien ne, tačiau mes bandome peržiūrėti įstatymus. Valstybė turi kontroliuoti galingumus. Priešingu atveju, jeigu verslas pasistatys gamyklas, kils šilumos ir elektros kainos, bet jis bus suinteresuotas pramušti bet kokius barjerus, kad padaryti mūsų valstybę įvežančia atliekas. O tai yra blogai.

- Pone Balsy, pono Vaišnoro atstovaujama įmonė atliko tyrimą dėl atliekų deginimo. 7 iš 10 gyventojų pritarė atliekų deginimui. Tai su kuo Jūs kovojate?

- Jūs paklauskit tų gyventojų, prie kurių stato gamyklas ir į kur pūs vėjas. Vilniuje tai yra Lazdynai, Karoliniškės ir toliau į tą pusę.

- Ką atpūs vėjas?

- Taršą. Pasiūlykite verslininkams pastatyti kur nors Turniškėse, ten kur gyvena labai svarbūs žmonės. Ir paklauskit, ką tie žmonės atsakys. Tiek Vienoje, tiek Stokholme, kur gamyklos stovi centre, tyrimai rodo, jog dioksinų kiekis yra padidėjęs. Ir visuomenė reiškia susirūpinimą.

- Tai kuo jūs tą grindžiate, kad vėjas atpūs tą taršą?

- Anksčiau atliktais poveikio aplinkai vertinimais. Aplinkosauga pripažino, kad Lazdynuose statyti gamyklos negalima.

- Tai kokia jūsų nuostata? Negalima statyti šalia Lazdynų ar Karoliniškių, ar apskritai?

- Negalima statyti šalia Lazdynų ir Karoliniškių, nes ten gyvena žmonės, kurie nenori būti nuodijami. O šiaip, tai nereikia iš principo. Mes turime eiti rūšiavimo keliu. Taip, kaip visoje Europoje.

- (A.Vaišnoras) Be abejo, prioritetas yra vengti atliekų, jas rūšiuoti.

- (L.Balsys) Deginimas neskatina rūšiavimo.

- O kas skatina rūšiavimą?

- (L.Balsys) Mokesčių sistema, bonusų sistema. Jeigu rūšiuoji – nemoki, gauni pelną. Jeigu perdirbi, tai turi ekonominį efektą iš perdirbtų medžiagų. Deginimas yra paskutinė pati prasčiausia išeitis.

- (A.Vaišnoras) Mes jau dabar deginam labai daug. Tik deja, deginam gamtines dujas tam, kad apsirūpinti šiluma. Lietuvoje 6 mėnesius yra šildymo laikotarpis, tai bet kuriuo atveju kuro mums reikia. Džiovinta morka yra kas? Kuras.

- (L.Balsys) Iš morkos galima pagaminti kompostą arba biodujas ir jas deginti biodujų generatoriumi.

- Tai supuvusi morka yra kompostas, o džiovinta?

- (V.Mazuronis) Nebelabai suprantu, apie ką mes ginčijamės. Mes visi sutariam, jog rūšiavimas pagal prioritetus yra aukščiau negu deginimas. Per visus laiptelius turime baigti ir į sąvartynus nieko nevežti, nebent pelenus, kurių panaudojimui irgi reikia ieškoti būdų. Prieš deginimą mes nepasisakome, tačiau negalime paversti mūsų valstybės didžiausiu Europos Sąjungos šiukšlynu.

- Tai ką jūs siūlote, jeigu gyventojai nerūšiuoja?

- (V.Mazuronis) Jau yra ruošiamas pakuočių depozito įstatymas. Taipogi yra statomos 8 gamyklos, kurias iki 2014-tų pabaigsim. O tikimės gal ir 9.

- Rūšiuoti dabar galima savanoriškai. Kas iš to?

- (A.Vaišnoras) Antrinių žaliavų konteineriai gyventojams yra nemokami. Visi gali naudotis. - Bet nėra skatinama.

- (V.Mazuronis) Mes skatiname. Ir skatinsime per depozitą. Taipogi, esame išleidę įstatyminius aktus, skatinančius nevežti į sąvartyną, įvesdami mokestį už kiekvieną toną, kurią laidojame sąvartyne.

- (L.Balsys) Žingsnius darote, bet kyla gamyklos be Jūsų valios, kurios paneigs Jūsų daromus žingsnius.

- Pone Mazuroni, ar Lietuva eis atliekų deginimo keliu? Ar Kaune bus statoma gamykla?

- Atliekų deginimas bus, bet bus minimalus. Tik tiek, kiek reikia ir ne daugiau.

- Tai kiek gamyklų bus?

- Mes planuojame tris. Bet jos bus atitinkamo dydžio, o ne tokios, kokios planuojamos statyti dabar.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.