Jau kitą savaitę Seime bus svarstomas vienas iš dviejų Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės „darbietės” Dangutės Mikutienės pasiūlymų, skirtų apsaugoti vaikus nuo energinių gėrimų keliamos žalos.
Siūloma Reklamos įstatymą papildyti draudimais energinius gėrimus reklamuoti mokyklose, koncertuose, žiniasklaidoje ir kitose vietose, kurias dažnai lanko nepilnamečiai.
D.Mikutienė taip pat tikisi dar per šią Seimo sesiją prastumti ir Maisto įstatymo papildymą, kuriuo būtų uždrausta energinius gėrimus parduoti asmenims iki 18 metų.
Politikės siūlyme energinis gėrimas apibrėžiamas kaip „nealkoholinis gėrimas, į kurio sudėtį įeina tonizuojamųjų ar stimuliuojamųjų medžiagų”, pavyzdžiui, kofeino, guaranino, taurino.
Trukdo aršūs lobistai?
Šie įstatymų projektai Seime yra užregistruoti jau beveik prieš metus. D.Mikutienė sakė, kad juos įgyvendinti trukdo aršiai dirbantys lobistai, kurie aiškina, jog nėra mokslinių tyrimų, patvirtinančių energinių gėrimų žalą sveikatai.
„Jų pačių užsakytuose tyrimuose tiriamos tik atskiros sudėtinės dalys, o ne bendras jų poveikis”, – sakė Seimo narė. „Darbietės” teigimu, energinių gėrimų apyvarta Lietuvoje siekia 50 mln. litų.
Bendrovės atstovė stebėjosi
„250 mililitrų „Red Bull” energinio gėrimo skardinėje kofeino yra tiek pat kiek puodelyje kavos. Todėl sunku suprasti, kodėl tokie apribojimai galėtų būti taikomi energiniams gėrimams, bet ne kavai.
„Red Bull” gėrimas parduodamas 164 pasaulio šalyse, taip pat visose ES narėse, nes sveikatos specialistai visame pasaulyje sutaria, jog gerti „Red Bull” yra saugu”, – „Lietuvos rytui” aiškino „Red Bull” atstovė Lietuvoje Viltė Žukauskaitė.
Dėl akcizo – ginčai
Kol lietuviai planuoja energinių gėrimų neparduoti vaikams, prancūzai jiems nustatė akcizą.
Praėjusią savaitę Prancūzijos parlamentas nubalsavo už tai, kad kiekvienam litrui energinio gėrimo, kuriame yra bent 0,22 gramo kofeino arba 0,3 gramo taurino, būtų taikomas 1 euro mokestis.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas konservatorius Antanas Matulas tokį prancūzų sprendimą įvertino neigiamai. Jo nuomone, akcizas nėra tinkama priemonė, nes vartotojai labai greitai pripranta prie naujos kainos ir toliau perka kaip pirkę.
D.Mikutienė nebuvo tokia kategoriška ir sakė, kad tai – svarstytina idėja, kurią kada nors galima būtų pritaikyti ir Lietuvoje.
Akcizo idėjai linkęs pritarti ir šiaip prieš energinių gėrimų apribojimus nusistatęs liberalas Eugenijus Gentvilas: „Toks ekonominis svertas tikrai protingesnis nei tiesiog draudimas – žmonės matys, kad jie kainuoja brangiau, ir pirks mineralinį vandenį.”
Trūksta įrodymų
E.Gentvilas yra vienas iš 6 liberalų, pernai balsavusių prieš Reklamos ir Maisto įstatymų papildymų pateikimą. Iš viso tada balsavo 81 Seimo narys, 64 iš jų buvo „už”.
Tokią savo poziciją E.Gentvilas aiškino įrodymų, kad energiniai gėrimai kenkia sveikatai, trūkumu.
„Net jeigu jie ir kenkia, draudimas nieko neišspręstų. Juk taip pat yra ir dėl cigarečių, alkoholio ir narkotikų – paaugliai vis tiek juos vartoja”, – aiškino Seimo narys.
Vaikams nepataria
Prieš kurį laiką Lietuvos rinkoje esančių energinių gėrimų sudėtį ir poveikį sveikatai ištyrė Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas.
Specialistai patarė energinių gėrimų nevartoti vaikams, paaugliams, nėščioms moterims, pagyvenusiems asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, bei žmonėms, kurie jautresni kofeinui, ar turintiems miego sutrikimų.
Taip pat nerekomenduojama energinių gėrimų maišyti su alkoholiniais gėrimais, nes tai skatina šlapimo susidarymą inkstuose ir kelia dehidratacijos pavojų, veikia centrinę nervų sistemą.
Pastebėta, kad perkant energinius gėrimus reikėtų rinktis mažesnę pakuotę – taip bus suvartota mažiau kofeino ir kitų stimuliuojamųjų medžiagų.
