Vienas iš tokios galimos įtakos pavyzdžių – bendrovės „Klaipėdos nafta“ sutartis su Rusijos energetikos milžinės „Lukoil“ grupės įmone „Litasco“. Ši sutartis garantavo stabilias pajamas „Klaipėdos naftai“, tačiau skaudžiai kirto uosto kompanijoms bei sausumos vežėjams.
Sutartis dėl tamsiųjų naftos produktų krovos „Klaipėdos naftos“ terminale tarp dviejų įmonių pasirašyta pernai rugpjūtį, o įsigaliojo nuo spalio. Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė, jog nuo 2012-ųjų spalio iki šių metų rugsėjo 30 dienos pervežė 600 tūkst. tonų mažiau mazuto iš Baltarusijos lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu. Dėl to prarado daugiau kaip 14 mln. litų pajamų.
Sutartis naudinga vienai įmonei
„Klaipėdos nafta“ tikino, jog sutartis su „Lukoil“ grupės įmone naudinga, nes sutartimi ši įsipareigojo mokėti pinigus net tuo atveju, jeigu terminalo talpyklos stovi tuščios. Tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovai linkę tuo abejoti.
„Mes tos sutarties nematėme, daug kas jos nematė, tačiau abejoju, ar už tuščias talpyklas mokama tiek pat, kaip už pilnas. Turėdama šią sutartį „Klaipėdos nafta“ apsidraudžia, o mes ir „Lietuvos geležinkeliai“ tokio draudimo neturime. Galiu pateikti skaičius, kurie, deja, yra ne mūsų naudai“, - teigė Klaipėdos uosto Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Naftos produktų iš Baltarusijos, gabenamų per Klaipėdos uostą, ėmė mažėti nuo praėjusių metų. 2011 metais jų perkrauta pustrečio milijono tonų, o 2012-aisiais – 2,2 mln. tonų. Dėl to Klaipėdos uostas prarado 353 tūkst. litų rinkliavų. Per tris šių metų ketvirčius baltarusiškos naftos krova Klaipėdos uosto iždą papildė 2,5 mln. litų mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Tai, kad Baltarusija neveža savo krovinių, niekam nėra naudinga, išskyrus „Klaipėdos naftą“. Mums dvigubai nenaudingiau, nes mūsų klientai priversti ieškoti naujų krypčių, kaip vežti savo krovinius“, - kalbėjo A.Drungilas.
Rusijos valdžios grasinimai pildosi
Pastaraisiais metais Klaipėdos uoste mažėjo ir rusiškų krovinių. Pernai iš viso perkrauta 2,7 mln tonų Rusijos gamintojų produkcijos, o tai sudarė 8 proc. visos uosto krovinių apyvartos. Didžiąją dalį rusiško krovinio sudaro naftos produktai, jų per praėjusius metus perkrauta 684 tūkst. tonų, du kartus mažiau nei 2011-aisiais.
Pagal sutartį su „Litasco“ „Klaipėdos naftos“ terminale iki kitų metų antrosios pusės turi būti perkrauta 4 mln. tonų tamsiųjų naftos produktų. Kaip Lrytui teigė bendrovės atstovė Indrė Milinienė, talpyklos yra užpildomos naftos produktais. Konkrečius kiekius įmonė atsisakė įvardyti.
Antrą vietą po naftos pagal kraunamą kiekį Klaipėdos uoste užima rusiškos trąšos. 2012 metais rusiškų trąšų gabenta 40 proc. mažiau nei 2011 metais. Tačiau daugiau nei dukart išaugo maisto produktų krova., daugiau gabenta ir juodųjų metalų.
Tai, jog pagrindinių rusiškų krovinių – trąšų ir naftos Klaipėdos uoste pastaruoju metu kraunama vis mažiau, anot Lietuvos krovos kompanijų asociacijos direktoriaus Haroldo Kovs, tik įrodo, jog pildosi Rusijos valdžios prieš kurį laiką viešai paskelbti ketinimai mažinti savo krovinių srautus per Baltijos uostus.
Didžiąją šių krovinių dalį perima itin sparčiais šuoliais besivystantis Ust Lugos uostas. „Mūsų bėda ta, kad mes esame toliau už latvius, geležinkeliais krovinį pervežti brangiau. Dėl to, lyginant su Latvijos uostais, turime menką dalį rusiškų krovinių. Jų greičiausiai dar mažės, ir nors uosto krovos kompanijos turi sutartis su klientais, kuriose įvardyti paslaugų tarifai, krovos normos, krovimo greitis - jeigu klientas neveš krovinio į tavo terminalą, nieko jam nepadarysi“, - įsitikinęs A.Drungilas.
„Šiandien negalime sakyti, kad prognozės labai optimistinės, kad turėsime didesnius krovinių srautus. Dabar dirbame tam, kad išlaikytume jau esamus, tam skiriame daugiausiai dėmesio ir pastangų.
Mes galime pasiūlyti geras sąlygas jų kroviniams vežti“, - tikino bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas plėtrai Saulius Stasiūnas.
Gelbsti Baltarusijos kroviniai
Tai, kad Rusija pamažu perkelia savo krovinius iš Baltijos šalių uostų į savus, kur kas labiau neramina mūsų kaimynus. Uosto direkcija pripažįsta, jog prarasti 8 proc. rusiškų krovinių per metus būtų skausminga, tačiau nepražūtinga. Kol tai įvyks, esą svarbiausia palaikyti glaudžius ryšius su pagrindiniais partneriais – Baltarusijos įmonėmis, o tuo pačiu ieškoti ir naujų verslo partnerių.
„Klaipėdos uostą gelbsti tai, kad čia kraunama daug įvairių krovinių. Kitų kaimyninių uostų pusę apyvartos sudaro vienas krovinys. Pavyzdžiui, didelę dalį Ventspilio uosto apyvartos sudaro čia kraunama anglis. Dėl to uostas tapo visiškai priklausomas nuo šio krovinio“, - aiškino H.Kovs.
Klaipėdos uostas užima ketvirtąją vietą pagal krovos apimtis visame Rytų Baltijos regione. Tai paaiškėjo susumavus trijų šių metų ketvirčių rezultatus.
Investicijos duoda grąžą
Nuo 2004-ųjų Klaipėdos uosto krovos apyvarta kasmet vidutiniškai augo apie 7 proc., sparčiausiai visame regione.
Konkurencinę kovą su didesniais uostais Klaipėda pralaimi dėl nepakankamo uosto kanalo gylio. Dėl to uoste kol kas negalima visiškai pakrauti didžiųjų – Post Panamax klasės laivų.
„Kroviniai iš niekur neateina patys, juos reikia pritraukti, sudaryti visas sąlygas, o tam būtinos milžiniškos investicijos į privažiuojamuosius kelius, geležinkelio kelynus, sandėlius, pakrovimo ir iškrovimo stotis“, - vardijo H.Kovs.
Tai, jog investicijų suma tiesiogiai lemia didesnius krovinių kiekius, esą iliustruoja skaičiai – į uosto infrastruktūrą ir sąlygas krovai valstybė jau yra investavusi 1,9 mlrd. litų, uosto kompanijos – daugiau kaip 3,2 mlrd. litų.
Skaičiuojama, jog 5 kvadratinių kilometrų uosto zonoje kasmet sukurta vertė sudaro apie 4,5 proc. šalies BVP.
