Besisukantis 45 aukštų dangoraižis, turėjęs simbolizuoti bendros Europos valiutos stiprybę, pradėtas statyti 2010-ųjų gegužės 19 dieną. Tuomet ECB vadovavęs Jeanas-Claude'as Trichet kalbėjo, jog privalu užtikrinti, kad statybų išlaidos neviršytų numatyto biudžeto.
Praėjus trejiems su puse metų, šį rudenį, regime visiškai kitokią situaciją. Statybų išlaidos išsipūtė dvigubai. Gali būti, jog tai – ne pabaiga.
Kas kita nei buvo žadama regėti ir kalbant apie darbų eigą: jei projekto įgyvendinimo pradžioje tikėtasi darbus baigti 2011-aisiais, dabar kalbama apie tai, kad ECB darbuotojai į jį įsikelti galės 2014-ųjų pabaigoje.
Nekilnojamojo turto savininkas dėl to kaltina nuolat atidėliojamus darbus ir dėl išorės faktorių išsipūtusias sąskaitas: vis kaltė verčiama statybinių medžiagų ir paslaugų kainoms.
Vis dėlto spiegel.de rašo, jog dažni darbų atidėjimai ir sąmatų perviršiai atsirado dėl to, kad buvęs ECB vadovas J.C.Trichet su savo pavaldiniais nustatė nerealiai mažą projekto kainą. Todėl teko pavargti, kol atsirado kompanija, pasiryžusi imtis projekto. Prie to prisidėjo ir ECB sprendimas statybas verčiau kontroliuoti patiems, nei samdyti generalinį rangovą.
Dar iki pradedant ECB vadovų būstinės statybas Europos auditorių teismas atliko auditą, kurio išvadose pažymima, kad sudarant sutartis stigo skaidrumo ir būta išlaidų kontrolės problemų.
Architekto Wolfo Prixo ir jo įmonės „Coop Himmelb(l)au“ sumanytas ECB administracijos pastatas veikiau primena didžiulę skulptūrą, o ne biurų pastatą: du besisukančius bokštus jungia kabantys sodai, visur – vien stiklas ir plienas.
Kai ECB administracijos aparato darbuotojai pagaliau įsikels į biurus, jų darbo kabinetai bus vieni brangiausių visoje euro zonoje. Kadangi naujajame pastate dirbs 2 tūkst. darbuotojų, o jo statybos atsieis 1 mlrd. eurų, viena darbo vieta bus verta apie 600 tūkst. eurų. Arba tiek, kiek kainuoja vienas patogus namas šeimai. Kalbant apie komercinį nekilnojamąjį turtą, jei darbo vieta kainuoja 30 tūkst. eurų, manoma, kad ji viršija padorumo ribą, rašo spiegel.de.
Kai euru didžiavosi visi euro zonos nariai ir netgi buvo svajojama, jog vieną gražią dieną jis, pakeitęs JAV dolerį, taps pasaulio rezervine valiuta, 2009-aisiais pastato architektas W.Prixas kalbėjo išdidžiai: „Tai bus Europos Sąjungos simbolis“. Praėjus ketveriems metams jis tapo išlaidų ir netinkamos kontrolės simboliu.
