Retai mieste apsilankantys kaimiečiai tiesiog naudojasi jiems lengviausiai prieinamu „bankomatu“ – nuo 2012 metų pabaigos „Perlo“ terminaluose galima išgryninti visų bankų, išskyrus SEB, sąskaitose esančius pinigus.
„Mažesnėse gyvenvietėse žmonės parduotuvėje rašosi į eilę norėdami išsigryninti pinigų, nes parduotuvių dienos apyvarta per maža, kad patenkintų visus poreikius. Autobuso bilietai ir benzinas nepigūs, nuvažiuoti į rajono centrą kainuoja 10-15 litų, ir tai daug brangiau už pinigų išgryninimo mokestį“, – priežastis vardijo „Perlo paslaugų“ direktorius Dainius Kalinauskas.
Bankai įstrigę pusiaukelėje
Toks netradicinis pinigų gryninimo būdas populiarėja dėl to, kad Lietuvos bankai šiuo metu atsidūrė keistoje tarpinėje padėtyje.
Bankomatų ir banko skyrių skaičius jau yra gerokai sumažėjęs, o elektroninė bankininkystė dar nepakankamai išpopuliarėjusi – daug vyresnių žmonių mieliau naudoja grynuosius pinigus, nei mokosi internetinės bankininkystės subtilybių.
Be to, daug smulkiųjų prekybininkų vengia atsiskaitymų kortelėmis – jiems tai neparanku dėl bankų taikomų mokesčių.
Stambieji prekybos tinklai už kiekvieną atsiskaitymą sako mokantys apie 1 proc. nuo sumos, o smulkesnės parduotuvės – net iki 3 procentų, degalinės – apie 7 centus už litrą degalų.
Dėl to kai kurios degalinės Lietuvoje taiko net iki 15 centų nuolaidą, jeigu pirkėjas atsiskaito grynaisiais.
Visam šiam grynųjų pinigų išsiilgusiam segmentui į pagalbą ateina „Perlo“ terminalai.
Laiko save tarpine grandimi
„Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka gerokai mažiau bankų skyrių negu vidutiniškai Europoje. Prisiminkite, kiek jų buvo uždaryta prasidėjus krizei, bet jai praėjus atidaryti nežadama. Mažų miestelių administracija skundėsi Vyriausybei dėl finansinių paslaugų trūkumo gyventojams, bet tai priklauso nuo privataus sektoriaus, valstybinių bankų nėra.
Mes nekonkuruojame su bankais, tik užimame tuščius tarpus, padėdami tiems gyventojams, kurie šių paslaugų turėtų važiuoti į rajono centrą. Taip mes praplečiame bankų tinklą, priartiname jų paslaugas prie namų“, – portalui lrytas.lt kalbėjo D.Kalinauskas.
„Perlas“ teikia paslaugas ne tik bankams (išskyrus SEB), bet ir kredito unijoms. Teikiamos ne tik bankomato, bet ir kreditų grąžinimo, lizingo įmokų surinkimo paslaugos.
Įkainius už pinigų išgryninimą taip pat nustato bankai arba unijos, o „Perlas“ už tai papildomų mokesčių neima. Dažniausia didesni bankai prašo kiek didesnių įkainių, o mažos kredito unijos juos nustato minimalius arba išvis neima pinigų – joms užtenka to, kad praplečiamos jų galimybės pasiekti savo klientus.
Bankomato paslaugos šiuo metu sudaro apie 5 proc. „Perlo“ terminalų teikiamų finansinių paslaugų, o artimoje ateityje šis skaičius turėtų tik augti.
„Kad ir kaip norėtume visą Lietuvą sukišti į internetinį banką, optimistiškiausiu atveju tai atsitiks po 15 metų. Antra vertus, kas turėdamas tokią perspektyvą investuos į „gyvų“ banko skyrių plėtrą? Mes esame tas „kažkas“, kuris pagelbės išgyventi perėjimo laikotarpį“, – tvirtino D.Kalinauskas.
***
Grynieji lėtai traukiasi iš Lietuvos (Lietuvos banko statistika):
• 2010 metais Lietuvoje buvo 1571 bankomatas, 2011 metais – 1305, 2012 metais – 1323 (iš jų 156 skirti pinigams priimti) bankomatai.
• Lietuvoje „Perlo“ terminalų yra daugiau nei bankomatų. Jų šiuo metu yra 1885.
• 2011 metais iš banko skyrių išgryninta 8,5 mlrd. litų, 2012 metais gyventojai ir įmonės išgrynino 8 mlrd. litų.
• 2010 ir 2011 metais 80 proc. pinigų pirkiniams ar paslaugoms įsigyti buvo išleisti grynaisiais pinigais, 20 proc. – atsiskaitant kortelėmis. 2012 metais grynaisiais pinigais buvo sumokėta už 75 proc. pirkinių.
