Per menka motyvacija dirbti. Geriau zulinti darbo biržos koridorius. Patraukliau, užuot mokiusis amato, rinktis studijuoti „madingas” specialybes.
Šitaip apie potencialius darbuotojus kalba darbdaviai.
Tuo metu Lietuvos darbo birža (LDB) suskaičiavo: tarptautinio krovinių gabenimo vairuotojų dabar reikia 2842, o į šias darbo vietas pretenduojančiųjų – vos 53.
Reikia 2127 virėjų, o tokio darbo norinčiųjų – 1127. Ir siuvėjų striuka: darbdaviai ieško 1146 darbuotojų, o darbo birža gali pasiūlyti 328.
Tenka mokyti patiems
„Stinga kvalifikuotos darbo jėgos. Žmonės nenori dirbti. Mane tai stebina, juk siuvėjo darbas nėra prastas. Taip, sunkus, bet tikrai ne prastas”, – sakė siuvimo įmonės „Vilkijos gija” personalo vadovė Vilma Kavaliauskienė.
Rasti kvalifikuotą siuvėją, kuri sugebėtų perdien imtis trijų ar keturių modelių siuvinių ir galėtų atlikti net kelias siuvimo operacijas, Lietuvoje labai sudėtinga.
„Anksčiau užsakymai būdavo dideli, o dabar kur kas mažesni, todėl per dieną tenka imtis kelių skirtingų darbų. Jei siuvėja kvalifikuota, ji sparčiai dirba.
Juk mokame atlyginimą ne už valandas, o už padarytą darbą”, – aiškino V.Kavaliauskienė.
Vilkijos miestelyje įsikūrusioje bendrovėje dirba 104 darbuotojai. Siuvėjų atlyginimai siekia 1200–1300 litų, menkesnės kvalifikacijos darbuotojos uždirba mažiau.
„Ką tik mokslus baigusi siuvėja tinkamai dirba tik tuo atveju, jei praktikos metu pasidarbavo siuvimo įmonėse”, – sakė V.Kavaliauskienė.
Kadangi „Vilkijos gija” jau nebepuoselėja vilčių susirasti tinkamai parengtų darbuotojų, mokyti ėmėsi pati. Į siuvimo kursus eina ne tik darbo biržoje surastos moterys, bet ir jau ne vienus metus įmonėje dirbančios siuvėjos – jos tobulina įgūdžius.
Be to, bendrovė Vilkijos gimnazijai davė siuvamosios įrangos, tad mokinės gali mokytis ir amato. „Gal tokiu keliu einant ne visi norės vien vadybininkais ir direktoriais būti”, – šypsodamasi svarstė V.Kavaliauskienė.
Atbaido juodoji buhalterija
Kad profesionalių virėjų stygius – didžiulė bėda, tvirtino Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos tarybos narys, virtuvės vadovas Tomas Rimydis.
„Kodėl nerandame darbuotojų? Priežastys – finansinės. Pirma, menkas atlyginimas ir darbdavių požiūris. Antra – juodoji buhalterija.
Mūsų srityje atlyginimai dažnai mokami vokeliuose. O tai reiškia, kad nėra socialinių garantijų. Tačiau padėtis keičiasi į gerąją pusę”, – pasakojo asociacijos tarybos narys.
31 metų T.Rimydis tikru virėju pasijuto po 11 metų darbo įvairiuose restoranuose, stažuočių, mokymosi iš Lietuvos ir užsienio virtuvės vadovų.
„Tuo metu ne vienas virėjas, vakar baigęs profesinę mokyklą, įsivaizduoja esantis vertas būti virtuvės vadovu”, – stebėjosi pašnekovas.
Jis negailėjo kritikos ir mokymo įstaigoms, kurios jaunuolius moko iš senų vadovėlių arba interneto.
„Lietuvoje apstu 40–50 metų virėjų, kurie yra dar senojo kirpimo specialistai. Jie nepasiduoda pokyčiams. Žinoma, ir tarp jų yra gerų virėjų”, – kalbėjo T.Rimydis.
Lanksčiausi ir todėl graibstomiausi virėjai – 24–40 metų. Tačiau jie dažnai pasirenka darbą užsienyje – ten ir pinigai didesni, ir naujovių galima pasisemti.
„Daug mano pažįstamų užsienyje dirba paprastais virėjais, tačiau uždirba daugiau, nei Lietuvoje gauna virtuvės vadovas.
Lietuvoje nereto darbdavio požiūris į virėją yra prastas.
Juk nuo virėjo savijautos, nuotaikos priklauso ir patiekalo kokybė”, – pabrėžė virtuvės vadovas.
Nepakanka mokėti vairuoti
Dar viena spraga – vairuotojai. Šiuo metu darbdaviai ieško kone 3 tūkstančių tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų.
„Net per krizę nuolat reikėjo vairuotojų. Taip yra ir dabar.
Priežastis – sparčiai plečiantis tarptautinio gabenimo verslui šios srities specialistų nerengiama daugiau.
Be to, tai sudėtinga profesija. Nepakanka būti tik vairuotoju, reikia mokėti ir užsienio kalbų, mokėti elgtis su krovinio, kelionės dokumentais, išmanyti muitinės procedūras.
Tai mokslas, kurio išmokstama ne per vieną dieną. Tačiau įgytą patirtį darbdaviai itin vertina”, – kalbėjo vežėjų asociacijos „Linava” atstovas Gytis Vincevičius.
Kadangi profesinės mokyklos tokių specialistų parengia vos kelias dešimtis per metus, o stinga tūkstančių, vežėjai darbuotojų ieško svetur – Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Lenkijoje.
„Jaunuolius mes skatiname mokytos šios profesijos. Juk žmonės mūsų sektoriuje uždirba daugiau nei vietinio gabenimo vairuotojai. Be to, galima susipažinti su Europa.
Ne vienas logistikos įmonės vadovas savo kelią pradėjo nuo vilkiko vairuotojo kėdės”, – apie karjeros galimybes kalbėjo G.Vincevičius.
Darbuotojai, kurių trokšta darbdaviai
Specialybė Laisvos darbo vietos Bedarbiai Skirtumas
Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas 2842 53 2789
Virėjas 2127 1127 1000
Siuvėjas 1146 328 818
Plataus profilio statybininkas 1089 440 649
Vairuotojas ekspeditorius 704 580 124
Suvirintojas 598 298 300
Betonuotojas 529 254 275
Konditerininkas 366 231 135
Elektrikas 361 298 63
Šaltkalvis (remontininkas) 354 277 77
Kepėjas 345 101 244
Plytų mūrininkas 273 182 91
Stogdengys 206 184 22
Tinkuotojas 188 100 88
Fasuotojas (maisto pramonė) 160 96 64
Grindinio klojėjas 159 76 83
Siuvėjas-sukirpėjas 138 7 131
Metalinių konstrukcijų montuotojas 133 44 89
Šaltkalvis surinkėjas 102 50 52
Šaltinis: Lietuvos darbo birža
Profesinės mokyklos rengia ne tai, ko reikia
Milda Jankauskienė
Lietuvos darbo biržos atstovė
„Kai darbdaviai neranda reikalingų tam tikros profesijos darbuotojų, tačiau oficialiai registruotų bedarbių skaičius gana didelis, tai vadinama struktūriniu nedarbu. Darbo jėgos pasiūla neatitinka paklausos. Už to slypi ir švietimo sistemos spragos: rengiami nepaklausūs specialistai, neatsižvelgiama į darbdavių poreikius.
Kvalifikuotų darbuotojų trūkumą skatina ir emigracija – per sunkmetį nemažai išvažiavo uždarbiauti svetur.”
