Malkos, briketai, anglis
Pigiausia kuro rūšis – malkos. Tiesa, jei įskaičiuotume darbo sąnaudas ir reikalingas patalpas, šildymo malkomis kaina artėtų prie gamtinių dujų kainos ir prilygtų šilumos siurblių ar granulinių katilų gaminamos šilumos kainai, tą parodo ir jau paruoštų skaldytų malkų kaina.
Taip pat palyginti maža šilumos kaina gaunama naudojant durpių briketus ir akmens anglis. Tačiau pagrindinis visų šių kuro rūšių trūkumas – reikia papildomai dirbti, aukoti savo laisvalaikį. Vartotojai yra pririšti prie savo namų – negali žiemą ilgesniam laikui išvykti ir palikti namus be priežiūros.
Pjuvenų granulių ir briketų kaina brangesnė už malkų, bet apie 1,5 karto pigesnė už dujų kainą ir beveik susilygina su šilumos siurblių gaminamos šilumos kaina. Tačiau tarp granulių ir briketų yra esminis skirtumas – kūrenimo proceso automatizavimas.
Pjuvenų briketai – tai tas pats kas malkos: reikia periodiškai 1–2 kartus per parą juos įkrauti į katilą, jį periodiškai valyti ir pan. Tik šiuo atveju nėra kuro paruošimo išlaidų. Pjuvenų granulės yra kur kas patogesnis kuras. Galimas automatinis uždegimas, užsigesinimas prireikus ir automatinis galios valdymas pagal poreikį.
Prie granulių katilų yra įvairių dydžių granulių talpyklų, kur granulių užtenka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Vadinasi, katilo priežiūra yra tik santykinai retas (palyginti su malkų katilais) granulių talpyklos papildymas ir dar retesnis degiklio išvalymas (jeigu naudojamos kokybiškos granulės be šlako priemaišų – žievės, šaknys, žemės ir pan.).
Svarbu tinkamai rinktis
Ką daryti, jei neturi gamtinių dujų ir nenori būti priklausomas nuo kietojo kuro? Viena sparčiai populiarėjančių alternatyvų – šilumos siurblys, elektriniu kompresoriumi perpumpuojantis šilumą iš grunto, vandens gręžinių ar aplinkinio oro. Šilumos energijos perpumpavimo (transformacijos COP) koeficientas vidutiniškai siekia apie 3-5 kartus, palyginti su suvartota elektros energija. Tokiu būdu šilumos siurblio tiekiamos šilumos kWh kaina gaunama netgi mažesnė už gamtinių dujų.
Tačiau ši kaina gaunama neįvertinus paties šilumos siurblio ir šildymo sistemos įrengimo kainos, kuri yra net kelis kartus didesnė, nei naudojant kitas kuro rūšis.
Kita gamtinių dujų alternatyva – suskystintos dujos arba skystasis kuras. Tačiau skaičiavimai parodė taip pat gana didelę tokių kuro rūšių kainą. Todėl šios kuro rūšys naudojamos gana retai, dažniausiai kartu su malkomis kūrenamais katilais.
Taigi, brangiausia energijos rūšis – elektra. Tačiau jos privalumas tas, kad ji pasiekia visus namų ūkius, ją patogu naudoti.
Šilumos šaltinio įrengimo kaina
Kalbant apie šildymo sistemą suprantama, kad negalima vertinti vien išlaidų už kurą. Didelę visų šildymo ir karšto vandens ruošimo išlaidų dalį sudaro šilumos šaltinio (katilinės) įrengimas. Juk yra skirtumas, ar už dujinės katilinės įrengimą mokėti 10 tūkst. Lt, o už šilumos siurblio įrengimą – 25–35 tūkst. Lt. Pastebime, kad dabar kai kurios kuro rūšys pagal kainas apsikeitė vietomis. Pigiausios kuro rūšys liko tos pačios – malkos, anglys ir durpės. Toliau eina šilumos siurbliai, centralizuotai tiekiama šiluma ir kitos kuro rūšys. Nepaisant investicijų dydžio, išdėliojus jas per, tarkim, 15 metų, šios dienos kainomis šilumos siurblio išgaunama šiluma kainuoja pigiau už dujinio kondensacinio katilo šilumą. Elektra išlieka brangiausia energijos rūšimi.
Populiariausios kuro rūšys, gamtinių dujų alternatyva pagal kainą ir komfortą yra pjuvenų granulės ir šilumos siurbliai. Aukštesnių energinio efektyvumo klasių pastatai (>A+) nepaisant brangumo, turi vartoti atsinaujinančiąją energiją (saulės šilumos kolektoriai, saulės fotoelementai ir/arba vėjo jėgainės elektrai gaminti).
Granuliniai vandens šildymo katilai
Tokie katilai pagal degiklio tipą skirstomi į dvi rūšis. Pirmoji – specializuoti kaupinio tipo, kur granulės tiekiamos sraige iš apačios, ir vyksta įprastinis viršutinis degimas. Jeigu nėra specialių įrenginių granulėms talpykloje ir sraigėje atskirti, dėl galimo užsidegimo pavojaus būtina gesinimo vandeniu sistema, kuri užpila sraigėje smilkstančias granules ir jas užgesina. Tokie degikliai pritaikyti konkrečiam katilui, todėl šie katilai paprastai yra pigesni už toliau aptariamo tipo katilus.
Antroji katilų rūšis – vadinamieji ventiliatorinio tipo, kur oras granulėms degti tiekiamas didesniu slėgiu, ir liepsna išpučiama horizontalia kryptimi. Tokie degikliai yra kaip atskiras gaminys, kurį galima primontuoti prie daugelio katilų. Čia katilo šilumokaitis gali būti bet kokio tipo (viršutinio, apatinio degimo). Granulės tiekiamos taip pat sraige, bet iš viršaus.
Jos byra į degiklį mažu kiekiu, tik tiek, kiek reikia degimui. Oro tarpas tarp degiklio ir sraigės su granulėmis sukuria patikimą gaisro plitimo barjerą, todėl atskirų vandeninių gesinimo sistemų nereikia. Šios rūšies degikliai degina tik mažą granulių kiekį ir kartais automatiškai nupučia pelenus, todėl linkę mažiau užsiteršti, palyginti su pirmosios rūšies degikliais.
Tokio degiklio ir katilo derinys kainuoja brangiau už pirmosios rūšies specializuotus granulių katilus. Pastaruoju metu populiarinamos šiaudų granulės, tačiau jų trūkumas – didelis susidarančių šlakų kiekis. Todėl įprastiniai medžio pjuvenų granulių katilai joms deginti netinka – reikalingi specialūs konstrukciniai degiklio sprendimai.
Aukštos energinio efektyvumo klasės pastatams taip pat tinka naudoti granulinius vandens šildymo katilus. Nors pastatui šildyti reikia palyginti nedidelės galios, o mažiausių granulių katilų galia gali būti kelis kartus didesnė už poreikį, bet, kaip minėta, tai nemažina katilo naudingumo koeficiento. Katilai automatiniai, todėl jie gali dažniau užsikurti ir užgesti pagal poreikį.
Kad šis procesas vyktų rečiau, galima naudoti akumuliacines talpyklas. Vandeninė pastato šildymo sistema (šildomosios grindys, įvairūs šildymo prietaisai), palyginti su krosnelėmis, tolygiau ir su mažesniais temperatūros svyravimais paskirsto šilumą visose pastato patalpose, kad ir labiausiai nutolusiose nuo katilo.
Granulių krosnelės
Granulėmis kūrenamos krosnelės savo išvaizda per daug nesiskiria nuo malkinių: toks pats metalinis dažytas arba glazūruota keramika dengtas korpusas, toks pat dūmtraukio įrengimas viršutinėje arba nugarinėje korpuso dalyje. Tačiau būtent šis šildymo prietaisų tipas jungia esminius krosnelių ir granulių katilų pranašumus. Kaip ir įprastas kietuoju kuru kūrenamas krosneles, jas galima montuoti jau naudojamose patalpose, nesiveliant į stambius statybos darbus ir negaištant laiko apdailos darbams.
Pakanka turėti įrengtą atskirą kanalą kaminui prijungti (jis gali būti išvestas tiesiai į lauką kaip dujinio katilo) ir iškloti saugų grindų plotą nedegia danga, pavyzdžiui, keraminėmis plytelėmis. Granulių talpykla įrengiama bendrame korpuse su degimo kamera, tad krosnelė atrodo stilingai ir gali būti statoma ne specialioje, o bendrojo naudojimo patalpoje, pavyzdžiui, svetainėje. Vienos granulių įkrovos paprastai užtenka 2–3 paroms.
Šilumos siurbliai
Šiluma gali būti imama iš žemės, vandens ir aplinkos oro. Energijos gavimas iš gręžinių vandens yra pats veiksmingiausias, nes vandens temperatūra yra apie +5–7 laipsniai Celsijaus, bet dėl tam tikrų priežasčių retai taikomas.
Šilumos energijos perpumpavimo (transformacijos) koeficientas (COP) vidutiniškai siekia apie penkis kartus ir daugiau, palyginti su suvartota elektros energija. Vandenį tiekiančio gręžinio gylis neturi viršyti 10–15 m, nes reikia labai galingo vandenį pumpuojančio siurblio, kuris panaikina visą gautą ekonomiją. Jeigu arti nėra vandens telkinio, į kurį būtų galima išleisti vartotą (atšaldytą) vandenį, reikalingas dar vienas vandens grąžinimo gręžinys, kuris turi sugebėti priimti išpumpuotą ir vartotą vandenį.
Kitas pagal efektyvumą yra grunto/vandens šilumos siurblys, nes grunto temperatūra būna žemesnė – laipsnių Celsijaus. Stabilesnių temperatūrinių charakteristikų (per metus) yra gręžiniai. Naudojant paviršinius lauko kolektorius, įšalusi žemė vasarą nuo saulės turi atsišildyti. Jeigu vasarą reikia ruošti karštą vandenį, tai įšalusi žemė gali iki galo neatšilti.
Tokiu atveju reikia didinti lauko kolektoriaus plotą arba gręžinių gylį (skaičių). Nekalbant apie tiesioginį karšto vandens šildymą elektriniais šildymo elementais (elektra – brangiausia kuro rūšis), yra dar viena išeitis. Reikia įsirengti saulės kolektorius karštam vandeniui šildyti.
Tada šilumos siurblys per vasarą nebeima iš žemės šilumos, ji gali atšilti ir kitą žiemą siurblio šilumos perpumpavimo (transformacijos) koeficientas (COP) nesumažėja. Virš lauko kolektorių per visą jų plotą negalima sodinti medžių ir aukštesnių krūmų, o gręžiniai užima labai nedaug ploto. Minimalus atstumas tarp kelių gręžinių yra 5–6 m, o atstumas nuo pastato pamatų – 3–4 m.
Konstrukciškai vandens/vandens ir žemės/vandens šilumos siurbliai yra vienodi, tik pirmuoju atveju jų galia ir efektyvumas yra didesni. Tokius siurblius įrengti kainuoja daugiausia, bet jie tiekia šilumą stabiliai, neatsižvelgiant į oro temperatūrą.
Pigiausiai kainuoja įrengimas tokių šilumos siurblių, kurie ima šilumą iš lauko oro. Pagrindinis jų trūkumas tas, kad, krintant lauko oro temperatūrai, gerokai sumažėja jų šilumos perpumpavimo (transformacijos) koeficientas (COP), o kartu ir galia. Tokio tipo siurblių COP – pats mažiausias iš visų šilumos siurblių tipų. Priklausomai nuo konstrukcijos ir naudojamo šaltnešio (freono), jie gali veikti lauko temperatūrose iki –15, –20 ir –25 pagal Celsijų. Savaime suprantama, kad kuo žemesnė lauko oro temperatūra, tuo brangiau kainuoja siurblys.
Minimaliose temperatūrose siurblių COP krinta netgi iki 1,2–1,4, ir galia sumažėja iki minimumo. Lauko blokai, kur pumpuojamas oras, kondensuojasi ir apšąla. Siurblių automatika periodiškai juos greitai atitirpina, tais momentais šildymas nevyksta.
Šilumos siurblių, imančių šilumą iš lauko oro, dėl tuo metu labai žemo COP žemoje temperatūroje naudoti ekonomiškai neapsimoka, todėl būtinas papildomas (rezervinis) šilumos šaltinis. Oro/vandens šilumos siurbliams būtina nedidelė (50–150 l) šildymo sistemos akumuliacinė talpykla.
Oro/oro šilumos siurblių įrengimas kainuoja 3000–12 000 Lt ir daugiau, oro/vandens – 12 000–20 000 Lt. Pirmuoju atveju tai daugeliui žinomi kondicionieriai, kurie gali šildyti. Trūkumai – jeigu reikia šildyti kelias patalpas, atskirtas sienomis ir durimis, reikia bent kelių vidinių dalių, o tai pabrangina sistemą. Tokio tipo siurbliai neruošia karšto vandens.
Oro/vandens šilumos siurbliai turi visus vandens šildymo sistemos privalumus – lengva tolygiai paskirstyti šilumą visoms patalpoms ir ruošti karštą vandenį.
Daugiau apie namus ir jų priežiūrą skaitykite www.supernamai.lt
