- Kokia tvarka galiojo siunčiant siuntas Estijos pašte iki kovo 1-osios ir kas pasikeitė po šios datos?
- Iki praėjusio kovo didžiausios siuntos, kurias priskyrėme „maxi“ laiškų kategorijai, buvo tos, kurių visų kraštinių ilgių suma neviršijo 90 cm, ilgis buvo ne didesnis nei 60 cm, o svoris – iki dviejų kilogramų (minimalūs išmatavimai – 9 x 14 cm. – lrytas.lt past.). Nuo kovo 1 d. įsigaliojus naujajai tvarkai „maxi“ laiškų svoris nepakito, tačiau išmatavimai siuntoms būtent Estijos viduje, o ne siuntoms į užsienį, nustatyti nauji: 23 x 33 x 2 cm.
Pakeitėme ne „maxi“ laiškų, už kuriuos mokestis fiksuotas, kainas, o leistiną dydį. Tie, kas „maxi“ laiškais siuntė siuntas, iš esmės priskiriamas siuntiniams, nuo kovo turėjo įprasti siųsti siuntinius. Ir, savaime suprantama, už tai daugiau sumokėti.
- Kodėl Estijos paštas keitė iki kovo galiojusią tvarką?
- Klientai buvo įpratę „maxi“ laiškais siųsti dideles siuntas, pavyzdžiui, futbolo kamuolius, vaikiškus dviračius ir panašiai. Todėl laiškų tarnyba, kaip kad turėtų būti įprastai, rūpinosi ne tuo, kas telpa į pašto dėžutes. O laiškų perskirstymo procedūra visiškai kitokia nei siuntinių.
Be to, „maxi“ laiškų negalima atsekti, jei jie pasimeta.
- Kokią naudą naujovės davė pačiam Estijos paštui ir jo klientams? O galbūt reikia kalbėti apie nuostolius ir žalą?
- Nors iš pradžių pokyčiai nebuvo sutikti pozityviai, tačiau dabar be vargo galima atskirti, kas yra laiškas, kas – siuntinys, klientai gali sekti siuntinius, o mes, atsižvelgdami į tai, kad siuntinių kas mėnesį pagausėja 40 proc., o vietos terminalų „Post24“ tinklą išplėtėme kone dvigubai – nuo 50 metų pradžioje iki 84 rugsėjį.
- Kokius pokyčius pastebėjote po to, kai pakeitėte siuntų siuntimo tvarką? Kokie nauji Estijos pašto klientų įpročiai?
- Du mėnesius iki pokyčių klientams kalbėjome, kad reikia ruoštis naujovėms. Tad jie turėjo pakankamai laiko prie to priprasti. Be to, klientams aiškiai papasakojome apie alternatyvias paslaugas ir jų naudą.
Didžiausias atradimas buvo tas, kad klientų įpročiai nepasikeitė. Apie 40 proc. siuntų, kurios buvo siunčiamos kaip „maxi“ laiškai, iš tiesų buvo siuntiniai. Pirmąjį mėnesį, kai buvo įvesta nauja tvarka, „maxi“ laiškų siuntimas sumenko 45 proc., o siuntinių – išaugo 55 procentais. Klientai ėmė naudotis alternatyviais kanalais, pavyzdžiui, siuntų terminalais.
Estijos pašto pokyčiai labiausiai paveikė smulkius klientus, pavyzdžiui, mamas, kurios paštu keičiasi vaikų drabužiais ir žaislais, ar nedideles elektronines parduotuves, prekiaujančias rankų darbo gaminiais.
- Ar dėl naujos tvarkos netekote klientų?
- Bendrai Estijos pašto klientų nesumažėjo, nes siunčiantiems siuntinius pasiūlėme alternatyvų.
- Kiek Estijos paštui atsiėjo pokyčiai? Kada tikitės, kad investicijos sugrįš?
- Naujovės daug nekainavo. Su pokyčiais reikėjo supažindinti darbuotojus, paruošti juos, kad galėtų apie naujoves paaiškinti klientams. Tačiau tai buvo labiau laiko, o ne finansinės investicijos.
- Lietuviai kritikuoja Lietuvos pašto naujoves. Kaip pokyčius, kuriuos pasiūlė Estijos paštas, sutiko estai? Kokių atgarsių sulaukėte?
- Ir mums tai buvo iššūkis. Tačiau Estijos paštas pasiūlė sklandų perėjimą į siuntinių terminalus patraukliomis kainomis ir išaiškinome jų privalumus (galima sekti, kur keliauja siunta, terminalai veikia ištisą parą ir teikiamos greitesnės paslaugos).
Kai kurie smulkaus verslo atstovai ir privatūs klientai aiškino, kad tai apsunkins jų gyvenimą. Buvo ir tokių, kurie pareiškė, jog daugiau siuntinių iš viso nebesiųs. Žinoma, pokyčiai sulaukė kainai jautrių klientų reakcijos, nes siųsti siuntinį kainuoja daugiau nei laišką. Bet galiausiai estai nurimo.
- Kaip Estijos pašto pokyčiai paveikė elektroninį verslą?
- Negaliu sakyti, kad neigiamai. Elektroninė prekyba auga kas mėnuo, atsiranda naujų elektroninių parduotuvių, o jau esamos – plečiasi.
- Koks naujos tvarkos poveikis buvo „Post24“ terminalams?
- Kiekvieną mėnesį siuntų pagausėja daugiau nei 40 procentų. Tikslaus skaičiaus nepasakysiu, tačiau skaičiuojame, kad šiais terminalais pasinaudojo kas šeštas estas.
- Kaip skiriasi kainos, jei siuntinys siunčiamas per Estijos pašto skyrių ir kaip – jei per siuntų terminalą?
- Per terminalą pigiau. Pašte perskirstant siuntas reikia daugiau darbo jėgos, o tai daugiausia ir lemia paslaugos kainą. Siuntinių kaina apskaičiuojama įvertinant siuntinio dydį arba svorį. Tai priklauso, ar siuntą siunčiate per siuntų terminalą ar ją atiduodate pašto skyriuje.
Pavyzdžiui, jei siunčiate S dydžio siuntinį (8 x 38 x 64 cm, maksimalus svoris - 30 kg) iš vieno pašto skyriaus į kitą, tai jums kainuoja 3,6 euro (12,45 lito). Jei tą pačią siuntą siųsite per terminalą, tai atsieis 2,59 euro (8,93 lito).
- Kokia jūsų nuomonė apie Lietuvos pašto naujovę, pasiūlytą klientams? O galbūt, vertinant iš verslinės pusės, tai – geras sprendimas?
- Nenoriu komentuoti konkurento veiksmų, tačiau galiu pasidalyti mūsų patirtimi.
Estijoje žmonės iš pradžių manė, kad pokyčiai bus skausmingesni nei buvo iš tiesų.
Kaina, kuri susidaro siunčiant didelius siuntinius kaip „maxi“ laiškus, neadekvati tikrosioms sąnaudoms. Anksčiau ar vėliau visos siuntų ir logistikos bendrovės pasaulyje įgyvendins tokius pakeitimus. Priešingu atveju išgyventi labai sudėtinga.
Svarbiausia - visiems išaiškinti, kam tokie pokyčiai reikalingi.
- Kaip manote, kaip Lietuvos pašto naujovės paveiks „Post24“ terminalus?
- Sudėtinga kalbėti apie galutinį poveikį, tačiau po paskelbtų Lietuvos pašto naujovių sulaukėme verslo klientų klausimų, kiek kainuotų mūsų paslaugos.
