Remiantis ekspertų padaryta išvada, dėl nesąžiningos Latvijos kompanijos „AirBaltic”, kurią šiuo metu valdo kaimyninės šalies vyriausybė, konkurencijos lietuviai patyrė per 140 mln. litų nuostolį.
Jeigu pavyks išreikalauti šią sumą, bankrotą bus galima skelbti baigtą.
„Jeigu tokią sumą pavyktų atgauti, būtų visiškai padengti kreditoriniai „FlyLAL” įsipareigojimai”, – sakė šios oro bendrovės bankroto administratorius Aurimas Valaitis.
Šiuo metu „FlyLAL” skolos siekia apie 130 mln. litų. Tai, kas liktų įvykdžius įsipareigojimus, atitektų jos akcininkams.
Leido areštuoti turtą
2009-ųjų sausio pabaigoje Lietuvos aviacijos bendrovė „FlyLAL” kreipėsi į teismą, kad jai būtų iškelta bankroto byla. Kaip vieną priežasčių įmonės atstovai tuomet nurodė ir nelygią konkurenciją aviacijos rinkoje.
Mat dar 2008 metais „FlyLAL” kreipėsi į teismą ir paprašė areštuoti Latvijos skrydžių bendrovei „AirBaltic” ir Rygos oro uostui priklausančio kone 200 mln. litų vertės turto.
Savo ieškinį Lietuvos oro kompanija pagrindė tuo, kad Rygos oro uostas siūlo „AirBaltic” lengvatines sąlygas, todėl Latvijos bendrovė gali taikyti mažesnes kainas ir turi nesąžiningą konkurencinį pranašumą.
2008-ųjų rugsėjo pabaigoje Vilniaus apygardos teismas šį įmonės prašymą patenkino.
Bylą strigdė skundai
Nors byla jau trunka penkerius metus, iš esmės nagrinėti ji bus pradėta tik šį mėnesį: teismo posėdis numatytas lapkričio pabaigoje.
„Procesas užtruko, nes įvairūs abiejų pusių skundai ar atsiliepimai į juos atima nemažai laiko. Tai – tarptautinio masto byla.
Tarkime, sulaukėme prašymo pateikti įrodymus, kuriuos galima rasti tik kitos šalies archyvuose. O tai užtrunka”, – kas tiek metų trikdo teismą, aiškino Vilniaus apygardos teismo atstovas Gintautas Stalnionis.
Tačiau pajudinti bylą iš mirties taško turėtų šį rudenį gautos ekspertų išvados, palankios Lietuvos kompanijai.
Nuo 2009-ųjų ne itin pasistūmėjo ir „FlyLAL” bankroto byla, tad jei būtų gauti pinigai iš „AirBaltic”, tai būtų svarbi paspirtis baigti ir šį procesą.
„Teismo skirti ekspertai atliko ekspertizę ir nustatė, kad dėl nesąžiningos konkurencijos iš „AirBaltic” pusės „FlyLAL” patyrė per 140 mln. litų nuostolių.
Jei ši byla būtų išnagrinėta ir būtų gauti pinigai, tai lemtų bankroto baigtį. Šiuo metu vyksta didelis teisminis ginčas, kuris apima daug procesinių procedūrų”, – sakė bankroto administratorius A.Valaitis.
Kalbėjo su Latvijos ministru
O susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius nepuoselėjo didelių vilčių, kad šią sumą „FlyLAL” pavyktų susigrąžinti.
„Nesu labai didelis optimistas, kad „FlyLAL” pavyktų susigrąžinti dėl nesąžiningos konkurencijos reikalaujamą ar bent panašią sumą, nes ši byla persikėlė į tarptautinę erdvę.
Kad konkurencija buvo nesąžininga, pripažino ir Latvijos konkurencijos taryba. Bet visas tas procesas trunka jau kelerius metus, pabaigos nematyti.
Džiaugčiausi, jeigu „FlyLAL” bankrutuodama galėtų atsiskaityti su kreditoriais, tarp jų – ir su Tarptautiniu Vilniaus oro uostu”, – kalbėjo R.Sinkevičius.
Sostinės oro uostui, kuris priklauso valstybei, „FlyLAL” liko skolingas apie 20 mln. litų.
„Man pareigos neleidžia kištis į teismo procesus, tad nematau jokių galimybių padėti atgauti pinigus. Tačiau esu kalbėjęs apie šiuos reikalus su Latvijos susisiekimo ministru”, – neslėpė R.Sinkevičius.
Per tokius pokalbius jis išgirdo ir Latvijos pusės norą, kad būtų panaikintas Latvijos įmonės „AirBaltic Corporation” ir Rygos oro uosto beveik 200 mln. litų vertės turto bei turtinių teisių areštas.
