Infliacija euro zonoje spalį nusmuko iki 0,7 proc. - žemiausio lygio nuo 2010 metų sausio. 2 proc. metinė infliacija laikoma sveiku rodikliu.
Pavyzdžiui, Graikijoje, skaidžiausiai nukentėjusioje nuo ekonominės krizės, kainos neaugo nuo liepos. Kai kurie ekspertai nerimauja ir dėl galimos defliacijos Ispanijoje.
"Defliacijos rizika ir sustiprėjęs euras galėjo nulemti šį ECB žingsnį, Akivaizdu, kad Mario Draghi vadovaujamas centrinis bankas tapo daug aktyvesnis, nei anksčiau", - BBC sakė ING banko analitikas Carstenas Brzeskis.
Padės Lietuvos eksportuotojams
"Šis ECB sprendimas sveikintinas, siekiant suvaldyti finansų rinkų dalyvių lūkesčius dėl euro stiprėjimo. Tačiau euro zonos ūkio realaus sektoriaus raidai jo įtaka bus minimali. Žemesnė už žemą pinigų kaina nėra tas veiksnys, kuris paskatintų kenčiančių periferinių šalių finansines įstaigas aktyviau skolinti ir taip padėti jų ekonomikoms ropštis iš recesijos", - sako DNB banko Ekonominių tyrimų padalinio vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Kokią įtaką šie pinigų politikos manevrai abipus Atlanto turi Lietuvai? Pirmiausia, brangesnis euras, o drauge ir litas, blogina lietuviškų prekių ir paslaugų konkurencingumą Rytų rinkose, kur ir be šių objektyvių veiksnių konkuruoti darosi vis sudėtingiau.
Tad ECB sprendimas sumažinti bazines palūkanų normas šįkart atliko gelbėjimo rato vaidmenį ir Lietuvai. Antra, apkarpytos bazinės palūkanų normos tik patvirtino ECB pažadą, kad palūkanų normos išliks rekordinėse žemumose ilgesniuoju laikotarpiu. Tai turėtų Lietuvos įmonėms įlieti papildomai optimizmo skolinantis ir dar paskatinti beįsisukančius investavimo į plėtrą ir modernizavimąsi procesus.
Kad euro zonos ūkiui skubiai reikia papildomos paspirties, šaukte šaukė pastarosiomis savaitėmis skelbti šviežiausi šio regiono makroekonominiai rodikliai. Išankstiniais "Eurostat" duomenimis, metinė euro zonos infliacija spalio mėnesį tesudarė 0,7 proc. – žymiai mažiau nei ECB deklaruojamas tikslinis lygis „arti, bet šiek tiek mažiau nei 2 proc.“.
Nedarbo lygis, naujausiais duomenimis, išliko įšalęs istorinėse aukštumose (12,2 proc.). Be to, ėmė kosėti didžiausio euro zonos ūkio – Vokietijos – pramonės variklis: rugsėjį pramonės produkcijos apimtys krito 0,9 proc. palyginti su rugpjūčio mėnesiu. Toks prastas rezultatas toli gražu neatitiko rinkos dalyvių lūkesčių, kad Vokietijos pramonė per mėnesį turėtų 0,2 proc. ūgtelti.
Pastaraisiais mėnesiais ECB neryžtingumas buvo ypatingai nepalankus euro-dolerio kursui. Kitapus Atlanto, Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikai siunčiant nevienareikšmius signalus, Federalinės rezervų sistemos „balandžiai“ nepaliauja energingai plasnoti sparnais: užmačios mažinti monetarinio skatinimo apimtis (angl. Quantitative Easing 3), panašu, bus atidedamos kitiems metams.
