Jungtinėje Karalystėje vis daugėja atvykėlių ne tik iš Rytų ir Vidurio Europos, bet ir iš musulmoniškų kraštų. Britų spauda nuolat baisisi: atvažiuoja čia jie nekviesti, užima darbo vietas ir dar gauna socialines pašalpas.
Tačiau gal tarp jų yra ir turtingų žmonių, kurie norėtų šalyje investuoti?
Nori pasinaudoti proga
Tarp beveik trijų milijonų Didžiojoje Britanijoje įsikūrusių musulmonų rastume nemažai itin turtingų investuotojų ir darbdavių. Jų įtaka nuolat auga.
Apskaičiuota, kad jų nauda ekonomikai vertinama daugiau nei 31 milijardų svarų sterlingų.
Pavyzdžiui, vien Londone musulmonams priklauso 13,4 tūkstančio įmonių, kuriose sukurta 70 tūkstančių darbo vietų.
Ne veltui Didžioji Britanija tampa pagrindine islamo išpažinėjų investicijų aikštele Vakarų Europoje.
Britų vyriausybė nusprendė, kad tokios progos negalima praleisti. Ji paskelbė Europoje dar negirdėtą planą: išleisti musulmonams skirtas vyriausybės obligacijas, o Londono biržoje sukurti specialų islamiškąjį indeksą.
Palūkanos – draudžiamos
Atrodytų, kas čia tokio? Juk kiekviena Europos valstybė vilioja investuotojus, nesvarbu jų rasė ar religija.
Bet musulmonų investavimo ir bankininkystės tradicijos gerokai skiriasi nuo vakarietiškųjų. Didžiausias skirtumas – musulmonams draudžiama gauti palūkanas.
Islamas taip pat draudžia spekuliacinę veiklą, kiekvienas finansinis instrumentas turi būti užtikrintas realiu turtu.
Kratosi ir kiaulienos verslo
Be to, pagal islamo taisykles veikiantys bankai negali investuoti į alkoholio, lošimo, pornografijos, pramogų ir kiaulienos pramonę.
Kai kur šie ribojimai taikomi ir tabako bei ginklų sektoriams. Galioja ir daugiau įvairių apribojimų.
Nepaisant to, islamo bankai kontroliuoja 800 milijardų JAV dolerių turtą, o šios religijos išpažinėjų įtaka finansų pasaulyje auga net ir galiojant draudimui lupikauti.
Žada tapti centru
Investuotojų ieškanti britų valdžia paskelbė: Londonas taps pasaulio musulmoniškų investicijų sostine ir kasmet išleis 200 mln. svarų sterlingų (800 mln. litų) vertės musulmoniškų obligacijų.
Pagal planą jos užtikrintų fiksuotą grąžą iš pelno, gaunamo už vyriausybei priklausančių pastatų administravimą. Tad užstatas tikrai bus realus turtas.
Taip pareiškė britų premjeras D.Cameronas per Pasaulio islamiškosios ekonomikos forumą, kuris pirmą kartą įvyko nemusulmoniškoje šalyje – Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, britų valdžia pabrėžė, kad jokiu būdu nediskriminuos Izraelio investuotojų.
Mat Londono meras Borisas Johnsonas jau baiminosi, kad Izraelio kompanijos gali atsisakyti svarbių projektų šalies sostinėje. Juk, pavyzdžiui, Jungtiniai Arabų Emyratai, kaip ir nemažai kitų arabų valstybių, visai nepripažįsta Izraelio.
„Daugelį metų žmonės kalbėjo, kad reikia išleisti musulmoniškas obligacijas neislamiškoje šalyje. Bet tai iki šiol nepavyko.
Pokyčiai susiję su pragmatizmu ir politine valia. Visa tai mes turime čia, Didžiojoje Britanijoje”, – tūkstančiams verslininkų ir politikų forume kalbėjo D.Cameronas.
Sukruto rinkos banginiai
Didžioji Britanija – ne naujokė musulmonų investicijų žemėlapyje. Pagal šį kriterijų pasaulyje ji užima aštuntąją vietą, ją lenkia tokios šalys kaip Iranas, Saudo Arabija, Malaizija.
Pastaraisiais metais ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir kitose Vakarų Europos šalyse veikiantys bankai klientams stengiasi pasiūlyti jų pažiūras atitinkančias paslaugas.
Netgi tokie rinkos banginiai kaip HSBC, „Deutsche Bank”, UBS ar „City Group” įkūrė padalinius, atsakingus už islamo finansinių produktų kūrimą. Vakarų Europoje daugėja musulmonų, tad neatsižvelgti į jų pageidavimus būtų neatsakinga.
Musulmonai čia gali būti aptarnaujami pagal jiems priimtinas investicijų valdymo taisykles.
Didieji islamo bankai taip pat atidaro padalinius JAV ir Europoje. Beje, jų klientais kartais tampa ir krikščionys, kuriuos žavi islamiškos finansų nuostatos.
Lietuvoje kol kas neteko girdėti, kad komerciniai bankai būtų turėję pasiūlymų musulmonams. Tačiau jei pastarųjų čia padaugės, bankai tikrai reaguos.
Girdėti ir kritikos balsų
Kodėl taip klesti islamo bankai, nors lupikavimas ir palūkanos yra draudžiama? Vien tik Irano banko „Bank Mell Iran” turto vertė siekia 45 milijardus JAV dolerių.
Viskas paprasta: kaip ir įstatymus, taip ir pranašo Mahometo draudimus galima subtiliai apeiti. Pavyzdžiui, pinigų skolinimas už palūkanas draudžiamas, tačiau jį lengvai pakeičia išperkamoji nuoma, partnerystės sutartys.
Bankai pelno gauna iš įvairių sutarčių mokesčių, musulmonai investuoja į savo obligacijas. Todėl Londonas suskubo būti pirmasis Vakaruose.
„Islamo finansų augimas reiškia, kad didėja musulmoniškų investicijų poreikis. Ir vėl Londono Sitis yra pirmaujantis – tik šįkart ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje”, – pažymėjo britų premjeras.
Tiesa, tai gali ne visiems patikti. Vienas šios idėjos priešininkų – buvęs Ročesterio kardinolas Michaelas Naziras-Ali (nuotr.), kuris pareiškė, kad toks sprendimas gali sukelti nelauktų pasekmių.
Pakistaniečių kilmės dvasininkas piktinosi, kad britų valdžia nesitarė su visuomene, neatsiklausė jos nuomonės, ką mano apie tokių obligacijų išleidimą.
