Pernai už spalio mėnesį – apie 100 litų šildymo sąskaitoje, šiemet – 83 litai. „Skirtumas – gal nedidelis, bet mūsų namas eilėje renovacijai – 67-as“, - sakė 66 kv. m bute Ignalinos Aukštaičių gatvėje gyvenantis Jonas Čepulis.
Šiluma šiek tiek atpigo, nes Ignalina šiemet šildosi, degindama katilinėje nebe mazutą, bet biokurą.
Dabar Ignalina - vienintelė savivaldybė, kuri savo teritorijoje jau baigia renovuoti pačius šalčiausius, vėjų perkošiamus ir daug energijos prarydavusius daugiabučius namus. Šią žiemą renovuotuose 35-iuose daugiabučiuose gyvens trečdalis visos Ignalinos gyventojų. Kitąmet šiltai žiemoti turėtų 80 proc. gyventojų.
Pasak Ignalinos mero Broniaus Ropės, prieš pusantrų metų sugalvota renovacijos programa šiemet leido iš sąstingio išjudinti visą procesą.
„Pernai per mėnesį už dviejų kambarių buto šildymą gyventojai mokėjo 100-200 litų. Šildymo sezoną šiemet pradėjome spalį, bet tuose atnaujintuose namuose šildymo net neverta įjungti. Dabar juose – apie 20 laipsnių šilumos. Visi atnaujinti namai sutaupo apie 45-55 proc. energijos“, - kalbėjo R.Ropė.
Jo teigimu, savivaldybės išlaidos, praėjusį sezoną pradėjus miestą šildyti biokuru, sumažėjo nuo 26 tūkst. Litų iki 16 tūkst. Litų. Tikimasi, kad šį šildymo sezoną, vardan daugiabučių renovacijos, jos dar susitrauks iki 12-13 tūkst. litų. Ir šią žiemą maždaug trečdalis Ignalinos gyventojų jau pajus renovacijos teikiamą naudą.
„Ne viskas yra labai gerai toje renovacijoje“, - patikino vieno iš atnaujinamų namų, esančio Ignalinos Smėlio gatvėje renovuojamo namo gyventojas Zenonas Sinius.
Jo teigimu, daugiabučio gyventojai pritarė renovacijai, bet juos apstulbino didelė darbų sąmata. Į ją buvo įrašyta darbai, kurių apskritai nereikia.
„Pradėtas namas renovuoti rugpjūtį. Bet pamatėme, kad statybininkai šiltinimo plokštes kloja bet kaip. Paaiškėjo, kad jie dirba net be patvirtinto renovacijos projekto. Sukėlėme ant kojų statybų inspekciją. Broką ištaisė, bet darbai, kurių daugiabučiui labiausiai reikia, pavyzdžiui, laiptinių vėdinimo sistemos ir kiti, taip ir nebuvo įtraukti į projektą“, - sakė Zenonas Sinius.
Rūpinasi savivaldybės
Šiemet buvo patvirtintas naujas daugiabučių atnaujinimo modelis. Visi renovacijos rūpesčiai, Vyriausybei nusprendus, buvo perduoti savivaldai.
„Atrodytų, kad to ir tereikėjo - renovacija įgavo pagreitį“, - patikino Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta.
Daugiabučių namų modernizavimo programą buvo pradėta įgyvendinti 2009 metais. Bet per trejus metus, iki 2012-ųjų rudens, visoje šalyje pilnai atnaujinti tebuvo septyni daugiabučiai.
Užtat šiuo metu yra baigiama rengti apie 700 investicinių projektų, iš kurių 500-ams gyventojai jau yra pritarę.
„Pastolių šiemet prie tų daugiabučių nepamatysime, bet tam tikrus darbus bus galima pradėti, - parengti techninius projektus, keisti vidaus inžinerines sistemas, pavyzdžiui, elektros instaliaciją", - aiškino V.Serbenta.
Pasikėsino į lengvatas
Tuomet, kai renovacijos iniciatyva buvo perduota savivaldybėms, kartu buvo priimta ir pora svarbių sprendimų. Vienas jų numato, kad gyventojai, kurie gauna subsidijų už šildymą, bet nepritaria daugiabučio atnaujinimo projektui, jas praranda.
Pasak V.Serbentos, tokiu būdu gyventojai yra kviečiami nenusigręžti nuo Vyriausybės programos, kuri skirta ne tik daugiabučių energiniam efektyvumui padidinti, bet ir gyvenimo sąlygoms juose pagerint.
Kitas svarbus sprendimas - tam tikram laikui padidinta ir daugiabučiams atnaujinti skiriama valstybės paramos dalis. Tam papildomų lėšų numatyta paimti iš „Klimato kaitos“ programos.
„Tad gyventojai šiuo metu neprisiima rizikos, - finansinių įsipareigojimų. daugiabučių atnaujinimo projektus inicijuoja savivaldybės, o gyventojų valia – jiems pritarti. Atnaujinimo projektų investicijos bus dengiamos iš sutaupytų energijos lėšų, - gyventojai už šildymą mokės tiek pat, kiek mokėjo“, - kalbėjo V.Serbenta.
Atnaujina kvartalus
Iki šių metų, pagal ankstesnį renovacijos modelį, dažniausiai būdavo atnaujinami pavieniai pastatai. Tad viskas priklausė nuo atskiro daugiabučio savininkų iniciatyvos. Daugiabučių bendrijos, pritarus daugumai gyventojų, pačios rengė investicinius projektus, užsakydavo techninius projektus.
Būsto savininkai pasiekdavo naudos, nes po renovacijos šildymo išlaidos sumažėja perpus.
Pagal naują daugiabučių atnaujinimo modelį savivaldybės, kurios imasi iniciatyvos, ir atnaujinti ne pavienius namus, bet ištisus kvartalus, ypač, kai juose esantys namai yra vienodi lyg du vandens lašai.
„Savivaldybės grupuoja namus ir toms grupėms perka statybų rangos darbus. Taip jos racionaliai valdo statybų procesą. Be to, savivaldybių kompetencija daug didesnė, nei pavienių bendrijų. Nes jos turi kapitalinių statybų skyrių, kuris gali prižiūrėti projektus. Nes tokios patirties sukaupė atnaujinant viešosios paskirties pastatus“, - sakė V.Serbenta.
Jo teigimu, savivaldybės, kurios dabar pačios rengia energinio taupumo programas, gali padidinti apetitą, - parengti jas didesnes: imtis atnaujinti ne tik daugiabučius, bet ir visuomeninius pastatus ar inžinerinę infrastruktūrą. Pavyzdžiui, daugelis savivaldybių tempia didelę mokesčių naštą už gatvių apšvietimą.
Nusidriekė eilė
Aplinkos ministerijos duomenimis, iki rugsėjo antrajame renovacijos etape dalyvauti panoro 58 savivaldybės, kurių sąrašuose – 1680 daugiabučių.
„Šis skaičius – akivaizdus įrodymas, kad einame teisingu keliu. Daugiabučių gyventojai pasitiki naujuoju renovacijos modeliu“, – sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Į antrąjį renovacijos etapą įžengė ir Skuodo rajono ir Kalvarijų savivaldybės, kurios pirmajame etape nedalyvavo. Antrajam etapui Vilniaus miesto savivaldybė pateikė 211 paraiškų, Kauno miesto savivaldybė - 95 daugiabučių sąrašą.
Marijampolėje eilės atsinaujinti laukia 65 daugiabučiai, Alytuje per 30. Iš mažesnių savivaldybių daugiausiai norinčių atsinaujinti - Kauno rajone: 85 daugiabučiai, Mažeikių rajono - 82 daugiabučiai. Ne viena dešimtis jų stojo į eilę Palangoje, Jurbarko ir Varėnos rajonuose.
Beveik visų 1680 atrinktų daugiabučių gyventojų renovacijai preliminariai jau pritarė. Investiciniai planai antrajam renovacijos etapui bus parengti dar šiemet.
Stinga kvalifikacijos
„Tam, kad daugiabučių renovacijos kelias būtų kuo lygesnis ir kad jame neliktų jokių duobių, vos pamatę stengiamės jas užlyginti“, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Viena iš tokių duobių – nepakankama renovacijos administratorių kvalifikacija organizuojant rangos darbų pirkimus per Centrinės perkančiosios organizacijos – CPO elektroninį katalogą.
Nekokybiškai parengtos techninės specifikacijos kelia problemų, trikdančių daugiabučių modernizavimo spartą. Todėl Būsto energijos taupymo agentūra, nuolat organizuojanti mokymus renovacijos administratoriams, juos kviečia į papildomus mokomuosius seminarus.
Pasak CPO direktoriaus Rolando Černiausko, nuo pirmadienio, lapkričio 11-osios, prie skelbiamo statybos rangos darbų pirkimo CPO sistemoje skeliama ir pagalbinė informacija. Rangovai jau gali teisingiau įvertinti administratorių pateikiamos informacijos apie pirkimo objektą kokybę.
Anot R.Černiausko, pirkimai per CPO elektroninį katalogą leidžia skaidriau ir greičiau sudaryti renovacijos rangos darbų pirkimo sutartis. Šiuo metu yra sudaryta sutarčių daugiau kaip šimtui rangos objektų už daugiau kaip 50 mln. litų.
