Vos per kelias pirmąsias darbo dienas daugybę pažeidimų Palangos turgavietėje aptikęs naujasis jos vadovas Andrius Byčkovas, kurį skubiai paskyrė savivaldybė, stvėrėsi už galvos.
„Turgavietės vadovai čia tvarkėsi kaip privačiame kieme, o turgų valdanti savivaldybės bendrovė „Palangos klevas” buvo apvagiama”, – teigė A.Byčkovas, pakeitęs bendrovei vadovavusią Ireną Vitkienę.
Tačiau Palangoje niekam nebuvo paslaptis, kad tikrasis turgaus šeimininkas – bendrovėje „Palangos klevas” dirbęs miesto tarybos narys, Liberalų sąjūdžio Palangos skyriaus pirmininkas Eimutis Židanavičius.
Prekyba – be sutarčių
A.Byčkovą nustebino ir tai, kad įmonės administracinėse patalpose jis nerado būtinų dokumentų.
Palangos turgavietės schemoje yra numatytos 175 prekybos vietos, tačiau naujasis direktorius įmonėje rado vos 40 tarp prekybininkų ir bendrovės sudarytą prekybos vietų nuomos sutarčių. Pusėje šių sutarčių nebuvo nurodytas nuomos mokesčio dydis.
„Abejoju, ar šie žmonės kurorto turguje prekiavo be jokio mokesčio”, – teigė A.Byčkovas.
Be to, turgavietėje buvo aptikta 13 schemoje nepažymėtų papildomų vietų, kurios visai nebuvo įtrauktos į jokią apskaitą.
Kelios prekybos vietos buvo įrengtos net už turgaus teritorijos ant miestui priklausančio šaligatvio.
Tik pasikeitus turgaus vadovui prekybininkai prasitarė, kad už geresnes, arčiau tarpueilių esančias vietas tekdavo susimokėti papildomai.
Iš įmonės dingdavo pajamos
Kokiu mastu buvo grobstomos bendrovės „Palangos klevas” pajamos, paaiškėjo jau per pirmąsias A.Byčkovo darbo dienas.
Pradėjus dirbti naujajam direktoriui spalio viduryje darbo dieną turgavietė iš prekybininkų gavo per 1700 litų, o tris dienas pajamos viršijo po pusantro tūkstančio litų.
O rugsėjo antrojoje pusėje daugiau nei tūkstantis litų buvo gauta tik kartą, o spalio pradžioje vieną dieną buvo užpajamuota vos 46 litai.
„Vien pagal oficialiai schemoje nurodytas prekybos vietas bendrovė per vasaros mėnesį gali gauti apie 70 tūkst. litų mokesčių.
Vasarą kurorto turgavietė būdavo sausakimša, tačiau į bendrovės kasą patekdavo tik 35–37 tūkst. litų per mėnesį”, – suskaičiavo turgaus direktorius.
Tokius įtarimus patvirtina ir bendrovės kasoje rasti neužpajamuoti 2306 litai.
Įdomiausia tai, kad aplenkiant bendrovės kasą nemaži pinigai, nuo kurių nebuvo mokama mokesčių valstybei, į kažkieno kišenes plaukė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) panosėje.
Kontroliuoti savivaldybės įmonę privalėjo paskirta bendrovės stebėtojų taryba. Jos pirmininkė buvo miesto tarybos narė Elena Kuznecova, kuri vadovauja ir VMI Palangos skyriui.
Leido statyti miesto turguje
Prieš pusantrų metų turgavietę valdančios bendrovės nuomojamame valstybinės žemės sklype atsirado stacionarių medinių prekybos paviljonų.
Savivaldybė neabejojo, kad šie statiniai yra turgaus nuosavybė, kuri nuomojama prekybininkams.
Tačiau neseniai paaiškėjo, kad valstybės žemėje paviljonus už savo lėšas buvo leista pasistatyti privatiems asmenims. Net du paviljonus įsirengė šviežiomis sultimis prekiaujanti palangiškė Eglė Mažeikienė.
Nors savivaldybės Architektūros skyriui derinti statinių projektai buvo pateikti „Palangos klevo” vardu, bendrovės turto balanse jų nėra.
Paviljonai buvo įvardyti kaip laikinieji statiniai, kurie į nekilnojamojo turto registrą neįtraukiami, todėl dabar net nėra aišku, kam jie priklauso.
Be to, abejotina, ar šie paviljonai atitinka laikinųjų statinių reikalavimus, nes su administraciniu pastatu jie sujungti bendra išorine siena.
Savivalė valstybės žemėje
Paviljonus įsirengusiems verslininkams turgus čia prekybos vietas išnuomojo iki 2020 metų.
Tačiau savivaldybės teisininkai aiškina, kad šitaip paviljonus pasistačiusiems asmenims yra išnuomota ir valstybės žemė, kurioje stovi statiniai.
Sutartį, pagal kurią valstybės žemė išnuomojama ilgiau nei metams, būtina įregistruoti Registrų centre. Tačiau to padaryta nebuvo.
Be to, subnuomoti žemę tretiesiems asmenims bendrovei „Palangos klevas” neleidžia ir valstybinės žemės nuomos sutartis su Nacionaline žemės tarnyba.
Juokingas ir mokestis už paviljonuose įsirengtas prekybos vietas. Sezono metu turgus už jas tegauna nuo 20 iki 50 litų per dieną.
Tokį pat statinį E.Mažeikienei leista pasistatyti ir vasaros pabaigoje atnaujintoje Šventosios turgavietėje.
Čia verslininkė moka vos 5 litus per dieną.
Pagal sudarytą prekybos vietos nuomos sutartį toks mokestis mokamas tik už tas dienas, kai vyksta prekyba.
Tačiau fiksuoti, kada čia prekiaujama, nebuvo kam, nes Šventosios turgavietėje bendrovės atstovo iki šiol nebuvo.
