„Metropoliteno koncesijos įstatymas atvertų galimybę kardinaliai pakeisti miesto transportą. Pastatytos lengvojo metro linijos prikeltų miesto miegamuosius rajonus aktyviam gyvenimui, panaikintų transporto spūstis, o svarbiausia – pritrauktų ilgalaikes daugiamilijonines investicijas, kurios visam laikui liktų Lietuvoje“, – sakė vienas projekto iniciatorių Linas Balsys.
„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ A.Zuokas sakė, kad valstybėje turi būti žmonių, sugebančių skaičiuoti, kas yra pajamos, išlaidos, balansas. Merui pasirodė juokinga tai, kad priėmus tokį sprendimą, papildomų pinigų neatsiras. Jo nuomone, tokiu atveju reikia priimti dar vieną nutarimą, kad valstybės biudžetas nei iš šio, nei iš to padidėja 8 mlrd. litų. Tiek kainuotų metro įrengimas, naudojant viešojo ir privataus kapitalo partnerystę. „Metro šiandien pagal miesto gyventojų skaičių ir pagal investicijų dydį į tokią sistemą bei eksploataciją, tikrai nereikia“, - „Žinių radijo“ laidoje užtikrino pašnekovas. Vilniaus miesto taryba nepritarė jokiam metro projektui, tad A.Zuoko nuomone, Seimas prievarta verstų žmones naudotis metro paslaugomis, kurių jiems visiškai nereikia.
„Šiandien man galvos skausmas – kaip sumokėti sąskaitas už benziną, kad išvažiuotų autobusai, kaip sumokėti už elektrą, kad važiuotų troleibusai ir duok, Dieve, kad šiandien Vilnius turėtų papildomus 10 mln. litų, kad galėtų susitvarkyti su Vilniaus viešojo transporto problemomis“, - pridūrė A.Zuokas.
Anot viešosios įstaigos „Vilniaus metro“ valdybos pirmininko Juozo Zykaus, Vilniaus metro projektu susidomėję daugybė užsienio investuotojų, jie pasirengę čia pat pakloti kelis milijardus litų ir net eurų metropolitenui statyti. Idėją parėmė ir Lietuvos verslininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
„Reikia tik politinės valios, o pinigų bus, miestui už metro nereikės išleisti nė lito“, – tvirtino J.Zykus.
Pirmąją metro liniją siūloma nutiesti nuo Baltojo tilto iki Pilaitės. Požemine trasa būtų patogu su centru susisiekti vakarų ir šiaurės vakarų miesto dalyse gyvenantiems miegamųjų rajonų gyventojams.
„Galutinė metro stotelė Pilaitėje bus greta vakarinio aplinkkelio. Iš Kauno atvažiavę vairuotojai galės palikti automobilius požeminėse aikštelėse ir atvykti į miesto centrą metro, išvengdami transporto spūsčių“, – aiškino „Vilniaus metro“ projektų koordinatorius Audrius Čepulis.
„Pas mus buvo atvažiavę investuotojų iš Singapūro, Kinijos. Jiems net akys sublizgo, išgirdus apie metro statybos idėją. Investuotojus domina būtent didžiuliai, milijardų lėšų reikalaujantys projektai“, – tikino J.Zykus.Jo skaičiavimu, pirmajai linijai nutiesti reikėtų apie 5 milijardų litų. Jeigu Seimas ir Vyriausybė pritartų metro projektui, vilniečiai juo galėtų pradėti naudotis apie 2020-uosius.
Metro linijas jis vadino aukso gyslomis, maitinsiančiomis Vilnių. Projektų vadovas A.Čepulis paaiškino: „Uždirbama ne tik iš bilietų. Už dešimtis milijonų litų galima parduoti stotelių pavadinimus, reklamą.
Žinoma, stotelės tada vadintųsi ne gatvių vardais, o pagal pavadinimą nusipirkusią verslo įmonę. Tarkime, jei metro linija driektųsi pro savivaldybę, stotelė vadintųsi ne Krokuvos, o „Swedbank“.
