Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjas profesorius Kęstutis Zaleckis įsitikinęs, kad mokslininkai gali miesto valdžiai pateikti pasiūlymų, kuriuos įgyvendinus naudos turėtų visi kauniečiai, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“.
Mokslininkai turi savo nuomonę, apie ką iš anksto reikėtų galvoti kuriant bendrąjį miesto planą. Taip pat išmano, ką daryti, kad mažėtų nusikalstamumas tose vietose, kuriose šiuo metu jis didžiausias.
Tačiau profesorius sako, kad valdininkai į tokius pasiūlymus žvelgia atsainiai. Kurdami miesto plėtros planus padaro klaidų, kurias taisyti vėliau brangiai kainuoja.
– Kauno bendrojo plano kūrėjams patarėte, į ką reikėtų atsižvelgti planuojant miesto plėtrą. Ką pasiūlėte?
– Kauno bendrojo plano kūrėjai yra nusprendę, kad miestas artimiausioje ateityje geografiškai nesiplės, nes mažėja gyventojų. Todėl planuojama, kaip atgaivinti jame esančias apleistas teritorijas.
Mokslininkai yra nustatę: jei žmonės gyvena jiems nepatrauklioje aplinkoje, iš kurios stengiasi kuo greičiau pabėgti, jiems tai kelia nuolatinį stresą ir net depresiją. Žmogui svarbi ne tik jo gyvenamojoje aplinkoje išplėtota infrastruktūra, bet ir patraukli aplinka.
Tačiau sovietiniais metais pastatytuose Kauno rajonuose to nėra. Žmonės nesijaučia savo teritorijų šeimininkais, todėl nekuria bendruomenių, nesirūpina kiemais, kuriuose nesaugu žaisti vaikams. Taip gyvena didelė kauniečių dalis.
Todėl siūlome, kad plėtojant miestą būtų galvojama ne tik apie tai, kaip gaivinti jo centrą. Reikėtų, kad kiekviename miesto rajone žmonės turėtų savo susibūrimo vietas. Taip imtų formuotis bendruomenės, norinčios tvarkytis savo kiemuose.
Kuriant Švedijos sostinės Stokholmo bendrąjį planą buvo klausiama pačių gyventojų nuomonės. Žmonės žemėlapiuose žymėjo, kur ir kokia veikla nori užsiimti. Pageidavimai vėliau buvo perduoti urbanistams, kurie, atsižvelgdami į gyventojų poreikius, planavo miesto plėtrą.
Kaune daugiau ar mažiau pavykęs miesto rajono plėtros pavyzdys yra Čečėnijos aikštės įrengimas. Ši vieta tapo patraukli aplinkiniams gyventojams.
Šilainiuose tokiu traukos centru gali tapti Linkuvos dvaras. Jį sutvarkius atsirastų žalia zona, kurios trūksta šiame rajone. Neišnaudoti yra miesto fortai. Visus juos atgaivinti artimiausiu metu nerealu. Tačiau bent sutvarkyti reikia.
Reikėtų daugiau gyvybės įkvėpti visiems miesto parkams. Akivaizdu, kad kauniečiai juose buriasi, bet neranda veiklos ir nesijaučia saugūs.
Mane nustebino labai teisinga kolegos iš užsienio pastaba. Jis sakė, kad Kaune mažai gatvių, yra tik keliai.
– Kodėl kai kurias Kauno gatves galima vadinti keliais?
– Pavyzdžiui, Šilainiuose, Kalniečiuose namai pastatyti toli nuo pagrindinių gatvių. Namus nuo jų skiria didelės tuščios teritorijos. Žmonės nesijaučia jų šeimininkais.
Todėl būtina, kad kiemuose atsirastų infrastruktūra, kad veiktų komercinės, visuomeninės, kultūrinės paskirties objektai ir atsirastų žalios salos. Taip formuotųsi gatvės kultūra, žmonės jaustųsi mažiau susvetimėję.
Kaip ir kur sėkmingai gali gyvuoti verslas, specialistai taip pat gali patarti. Latvijoje Rygos valdžia samdė mokslininkus iš Didžiosios Britanijos. Jie apskaičiavo, kuriose gatvėse ir jų atkarpose koks verslas labiausiai sektųsi.
Specialistai remiasi žmonių psichologija, žino, kad judame racionaliai – trumpiausiu ir patogiausiu keliu. Pagal tai galima prognozuoti ir kur bei koks verslas bus pelningas.
– Šiuo metu tiriate įvairių šalies miestų vietas, kuriose įvykdoma daugiausia nusikaltimų. Ar architektai gali patarti, ką daryti Kaune, kad nusikalstamumas tam tikrose vietose mažėtų?
– Iš viso Kauno nusikalstamumo žemėlapio išsiskiria Šilainiai. Statistika rodo, jog, kad ir kaip būtų keista, čia nusikaltimai vykdomi prie pagrindinių didžiųjų gatvių. Prie to ir vėl prisideda sovietmečiu architektų padaryta klaida planuojant rajoną.
Gyvenamieji namai įkurti atokiau nuo gatvių, namo grįžę žmonės užsidaro savo būstuose, gatvės gyvenimas, vakarojimas lauke nevyksta. Todėl pagalbos prisišaukti beveik neįmanoma, o nusikaltėliai jaučiasi nepagaunami.
Dar viena piktžaizdė yra autobusų stoties rajonas ir Vytauto prospektas. Čia buriasi asocialūs žmonės, todėl nusikalstamumas taip pat nemažas. Norint tai pakeisti, reikia kuo skubiau apgyvendinti čia esančias tuščias ir apleistas teritorijas bei pastatus.
Siekiant, kad miestas būtų patrauklesnis ir saugesnis, būtina kuo skubiau naikinti niekam nepriklausančias teritorijas.
Savo pastabas, kaip tvarkant miestą mažinti nusikalstamumą, metų pabaigoje pateiksime Kauno vadovams.
– Tačiau ar valdininkai kreipia dėmesį į mokslininkų pastabas?
– Į mokslininkus valdininkai žiūri formaliai. Kažkodėl nenori suvokti, kad tinkamas erdvės sukūrimas veikia žmonių socialinę elgseną.
Architektai savo darbais kauniečių bendruomenę gali suskaldyti arba sutelkti. Neįsiklausius į specialistų patarimus, įgyvendinus naujus projektus, bet padarius klaidų, vėliau juos taisyti brangiai kainuos.
Gaila, kad per mažai aktyvios ir pačios miesto bendruomenės.
