Naujoji aikštelė rengiama kartu su Vytauto prospekto ir Kęstučio gatvės jungties rekonstrukcija, mat asfaltas šioje atkarpoje pradėjo smegti ir atsirado gausybė gilių duobių.
Situacija šioje gatvės atšakoje, kuria kasdien važiuoja gausybė automobilių ir keleivių vežėjų, smarkiai pablogėjo po pastarosios žiemos. Ši gatvės atkarpa nutiesta maždaug prieš 15 metų nugriauto pastato vietoje, netoliese dar išlikę pamatų fragmentai.
Gruntas dėl gausaus lietaus bei šalčio pasislinko, susiformavo tuščios ertmės ir asfalto danga susmego. Teritoriją tvarkę darbuotojai turbūt taip pat neįvertino visų aplinkybių.
Gatvės atšakos rekonstrukcijai prireiks apie 180 tūkst. litų, o visus darbus numatoma baigti iki gruodžio pradžios.
Kelininkai iš pradžių pašalino viršutinį gatvės sluoksnį. Tuomet sutankino gruntą, supylė storą sluoksnį skaldos ir paklojo naują asfalto dangą. Tuo pačiu metu vyko ir šaligatvių remontas, nes keliose vietose jie taip pat buvo pasislinkę.
Dabar kelininkai ėmėsi automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo. Mašinos stovėjimas šioje vietoje kainuos 3 litus už valandą, o po darbo valandų – nemokamai.
Įsprausti automobilį į laisvą ertmę vietos gyventojams itin sunku Kauno kultūros centre „Tautos namai“ vykstančių renginių metu, todėl naujoji aikštelė šiek tiek palengvins užduotį.
Viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktorius Algimantas Puidokas tikina iš užsienyje gyvenančio lietuvio verslininko gavęs pasiūlymą šioje vietoje įrengti dviaukštę aikštelę.
„Labai įdomi idėja, kuri jau praktiškai pritaikyta Vengrijos, Rusijos ir kitų šalių miestuose, dūstančiuose nuo transporto priemonių gausos“, – pasakojo įstaigos vadovas.
Virš esamų aikštelių surenčiamas lengvų konstrukcijų statinys, ir vietų skaičius mašinoms išauga dvigubai. Darbai atliekami greitai ir brangiai nekainuoja.
Kaune tokiems projektams labai tiktų dvi vietos – naujoji aikštelė miesto centre ir aikštelė Taikos prospekte, netoli Urmo prekybos miestelio.
„Iš pradžių tokiems statiniams turi pritarti architektai, higienistai, o tuomet reikėtų ieškoti projekto finansavimo šaltinių“, – kalbėjo A.Puidokas. Jis pripažino, kad idėja dar labai nauja ir į priekį beveik nepasistūmėta.