2007 metais galingai technikai nuo žemės paviršiaus nušlavus sovietmečio palikimu, o drauge ir savitu Laisvės alėjos simboliu vadintą prekybos centrą „Merkurijus“, kauniečiai spėliojo – koks gi architektūros šedevras iškils jo vietoje.
Iš pradžių kalbėta, kad tai bus prabangių apartamentų kompleksas, vėliau paskelbti planai Laisvės alėjos širdyje pastatyti ypač modernų „Hilton“ tinklui priklausantį viešbutį.
Tačiau nei šie, nei kiti planai iki šiol neįgyvendinti. Išliejus pamatus, statybos sustojo. Nors Kaune jaučiamas ypač didelis modernių biurų poreikis, buvusį „Merkurijų“ su žemės sklypu itin brangiai įsigijusi tarptautinė kompanija „Homburg“, regis, niekur neskuba.
Trūksta biurų kompleksų
Sustoję statybų darbai ir neaiški perspektyva piktina Kauno vadovus. Tačiau svertų, kuriais galima būtų paveikti statybas apleidusią tarptautinę kompaniją, miestas neranda – net padidinti valstybinės žemės mokesčio nėra galimybių.
„Mes viską padarėme, išduoti visi leidimai statyboms, o kodėl darbai sustojo – reikia klausti įmonės. Sutinku, kad pačiame centre jau kelinti metai atsivėręs ne pats gražiausias vaizdas ne tik stebina, bet ir piktina, tačiau kaip juos paskubinti? Gal po truputį ten kažkas ir krapštosi, jeigu nieko nebūtų daroma, reikėtų oficialiai stabdyti statybas“, – „Laikinajai sostinei“ sakė savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.
Pasak valdininko, keista ir nesuvokiama, kodėl pradėtos statybos nejuda į priekį. Mieste nėra nė vieno aukščiausios klasės biurų komplekso, tad čia išdygęs toks statinys būtų užpildytas akimirksniu.
„Galėtų drąsiai imti ir pastatyti tai, ko trūksta miestui. Nesuprantu, kodėl tai nėra daroma“, – stebėjosi N.Valatkevičius.
Meras žada imtis priemonių
Susiklosčiusi padėtis, kai seniai turėjusio iškilti pastato vietoje jau kelinti metai stypso vienišas kranas, o statybvietę juosia ne pati puošniausia tvora, piktina ir miesto merą Andrių Kupčinską.
„Netoleruotina, kad mieste atsiranda dar vienas „vaiduoklis“. Ir ne kur nors pakraštyje, o Kauno centre. Anksčiau investuotojai dar lankydavosi savivaldybėje, pasakodavo apie savo planus, bet prieš dvejus metus jie liovėsi tai daryti“, – minėjo Kauno meras.
Jeigu reikalai artimiausiu metu nesikeis, miesto vadovas žadėjo ieškoti teisinių priemonių paveikti išskirtinę Kauno centro dalį užkonservuotų statybų aikštele pavertusius verslininkus.
Turėjo baigti prieš metus
Pasidomėjus, kodėl staiga sustojo buvusio „Merkurijaus“ vietoje išdygti turėjusio pastato statybų darbai, teko susidurti su tylos siena.
Projekto vykdytojai – tarptautinės Olandijos ir Kanados kompanijos „Homburg“ atstovai Lietuvoje jau kurį laiką itin nenoriai bendrauja su žiniasklaida. Pateikus klausimus raštu, įmonės darbuotoja juos pažadėjo perduoti už statybas atsakingam darbuotojui, tačiau suskubo perspėti, jog gali būti, kad su „Merkurijumi“ susiję klausimai nėra viešai komentuojami.
„Merkurijui“ įsigyti, nugriauti bei statyti naują pastatą buvo įsteigta ir Vilniuje registruota antrinė tarptautinės korporacijos įmonė, uždaroji akcinė bendrovė „Homburg Merkurijus“.
Šios bendrovės tinklalapyje informacija paskutinį kartą atnaujinta 2011 metų viduryje. Tuomet verslininkai, ko gero, dar tikėjo savo planų realumu, tad gyrėsi darbus baigsiantys 2012-ųjų pabaigoje.
Gąsdina statybų kaimynystė
Kai darbai statybų aikštelėje užstrigo pirmą kartą, kaltė buvo verčiama verslininkui Vilmantui Šimoniūčiui. Esą šis stabdo darbus, nesutaria su statytojais, nes jo vadovaujamai bendrovei priklauso šalia esanti parduotuvė stiklo fasadu.
„Čia buvo bendras žemės sklypas, su „Merkurijaus“ pirkėjais esame kaimynai „pagal pastatus“. Davėme leidimą atsiimti sienas, jie atsiskyrė ir žadėjo statyti. Kodėl nestato, nežinau. Esu girdėjęs kelias versijas, tačiau jų nenorėčiau komentuoti. Man bet kuriuo atveju naudinga, kad statybos kuo greičiau būtų baigtos, tada šis Laisvės alėjos kampas būtų patrauklesnis“, – kalbėjo verslininkas.
Kaunietis sakė jau nebegalintis suskaičiuoti, kiek kartų vis buvo žadama pradėti statybos darbus.
„Mūsų parduotuvė stovi nenaudojama. Ieškome nuomininko, tačiau visi pirštu rodo į statybų aikštelę, klausia, kada bus pradėti ir baigti darbai. Tai normalu, nes niekas nenori dirbti dulkių ir triukšmo pašonėje“, – kalbėjo V.Šimoniūtis.
Akcininkai negali susitarti?
Pastatą projektavęs Kauno architektas Algimantas Kančas atskleidė, kad garsios olandų ir kanadiečių bendrovės „Homburg“ planus stabdo akcininkų nesutarimai bei nuomonių skirtumai.
„Šiuo metu supirkinėjamos akcijos, siekiama, kad jos visos būtų vienose rankose. Akcininkai turi skirtingas nuomones, kas turi iškilti „Merkurijaus“ vietoje. Šį projektą jau norėjo nupirkti kelios kompanijos, tačiau „Homburg“ atstovai atsisakė“, – sakė A.Kančas.
Architektas minėjo, kad akcininkų konfliktai kilo dėl išsiskyrusių nuomonių, pavyzdžiui, dėl neva itin didelės pirkinio kainos. „Merkurijus“ pirktas už 35 milijonus litų. Pinigai, pasak A.Kančo, buvo surinkti iš investuotojais tapusių akcininkų, kurie laukia pelno ir nesutaria dėl projekto perspektyvinių krypčių.
„Šį projektą teko iš naujo perdaryti tris ar keturis kartus. Iš pradžių vieniems atrodė, kad šiame pastate turi būti butai. Atėjus ekonominei krizei visi suprato, kad butų čia niekas nepirks. Vėliau perdarėme viską, pritaikydami viešbučio reikmėms. Dabar, kai Kaune trūksta biurų patalpų, gali būti taip, kad čia liks parduotuvės, biurai ir tik maža dalis butų“, – svarstė A.Kančas.
Kada statybų darbai pajudės į priekį, architektas atsakyti negalėjo. To galima tikėtis tik tada, kai visos akcijos atsidurs vienose rankose, o tai padaryti nėra taip paprasta.
„Tapome tarsi padėties įkaitais: projektuojame, teikiame pasiūlymus ir laukiame, kol jie tarpusavyje išspręs savo problemas. Mano žiniomis, akcijų supirkimas vyksta ne taip sparčiai kaip norėtųsi, nes tai ilga procedūra“, – sakė A.Kančas.
Neturėtų būti tik biurų kompleksas
Saulius Umbrasas
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober Haus“ Kauno padalinio vadovas
„Įvertinus šiandieninę situaciją rinkoje ir poreikius, kalbant apie objekto atsiperkamumą, pastatui būtina suteikti įvairią paskirtį. Tai neturėtų būti vien tik biurų kompleksas. Pirmąjį ir antrąjį aukštus derėtų skirti prekybai.
Viršutiniuose aukštuose, kiek leidžia galimybės, turėtų būti įrengtos tiek gyvenamosios, tiek ir administracinės patalpos.
Kita vertus, šioje vietoje būtina tinkamai išspręsti automobilių stovėjimo problemą. Įrengiant administracinės paskirties patalpas reikia įvertinti ir tai, kad 25 kvadratiniams metrams ploto reikia mažiausiai vienos automobilio statymo vietos. Tai dvigubai didesnis poreikis, palyginti su gyvenamosiomis patalpomis.
Projektą įgyvendinus, sėkmė jam garantuota. Pradėjus statybas, paskelbus apie jų pabaigą, patalpos būtų bemat rezervuotos.
O kodėl projektas nejuda iš mirties taško – sunku pasakyti. Manau, kad viską lemia projekto plėtotojų vidaus reikalai. Negalima tvirtinti, kad įtaką daro ekonominė situacija ar nepasiteisinę lūkesčiai.
Apie tai, kad nesutaria tarptautinės įmonės akcininkai, esu girdėjęs. Tačiau tai informacija, kuri niekada nebus publikuojama oficialiame bendrovės tinklalapyje.
Nors visi supranta, kad dabartinė padėtis tik laikina, tačiau kaimynams, šalia komercinės paskirties objektus ar butus turintiems žmonėms ji tikrai nepakelia nuotaikos. Tai neigiamas veiksnys, kai norima parduoti ar išnuomoti šalia esančius objektus.“
Kauniečius tebemaitina senais pažadais
Kauno centre turėjo iškilti įstabus parduotuvių, biurų ir apartamentų kompleksas.
„Merkurijus“ atgims kaip daugiafunkcis 28 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas su požemine automobilių stovėjimo aikštele, kurio pirmi trys aukštai bus skirti komercinei veiklai, o likę 4 – gyvenamiesiems apartamentams. Projekto plėtotojai į naująjį kompleksą, kuris vadinsis „Merkurijus. Miesto alėja“, ketina investuoti apie 150 mln. litų. „Merkurijaus“ statybos darbų pabaiga planuojama 2012 m. pabaigoje“, – iki šiol taip internetinėje svetainėje vis dar pristatomi bendrovės „Homburg Merkurijus“ planai.
