– Ar dar daug žmonių dvejoja, kurį senatvės pensijos kaupimo būdą jiems geriausia pasirinkti? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės.
– Neapsisprendusių dar išties nemažai. Matyt, toks jau lietuvio charakteris – sukruntame tik paskutinę dieną.
Todėl neabejoju, kad dauguma žmonių dar suskubs ir pasirūpins savo būsima pensija.
Primenu, jog apsispręsti turi tik tie asmenys, kurie jau dalyvauja antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje – iki 2013 metų pasirašė sutartis su pensijų fondais.
Jeigu iki lapkričio 30 dienos jie nepareikš savo valios, viskas liks kaip buvę, jiems pensija toliau kaupsis ankstesnėmis sąlygomis – į jų pensijos sąskaitą bus pervedama tik nustatyto dydžio „Sodros” įmoka.
Bet žmonės gali rinktis ir kurį nors kitą senatvės pensijos kaupimo būdą. Vienas jų – stabdyti socialinio draudimo įmokų pervedimą į pensijų fondus ir likti tik „Sodros” sistemoje.
Kitas kelias – gyventojai gali tęsti pensijos kaupimą, prisidėdami savo lėšomis ir gaudami papildomą įmoką iš valstybės biudžeto.
Tam tereikia nueiti į savo pensijų bendrovę ir pareikšti norą mokėti papildomą įmoką. Tik svarbu nepamiršti, kad vėliau šio sutikimo atsisakyti nebus galima.
– Parengta skaičiuoklė, kuri preliminariai nurodo būsimos pensijos dydį, jei įmokos ir jų sąlygos nesikeistų.
Bet dalis būsimų pensininkų nepasitiki pačia skaičiuokle. Ar ją rengė tikrai nesuinteresuoti, su pensijų fondais nesusiję specialistai?
– Garantuoju, kad skaičiuoklė parengta neturint jokių slaptų tikslų. Ją kūrė kvalifikuoti specialistai.
Nors skaičiuoklė negali žmogui tiksliai pasakyti, kokio dydžio pensiją jis gaus ateityje, ji leidžia įvertinti tendencijas, kaip gali keistis pensija pagal siūlomus tris pasirinkimo variantus.
Žinoma, remiamasi prielaida, kad iki pensijos žmogus dirbs tokiomis pat sąlygomis, kurias nurodė skaičiuoklei.
– Kai kurie politikai neslepia savo neigiamo požiūrio ir į Lietuvoje įteisintą pensijų kaupimo sistemą, ir į pačius privačius pensijų fondus. Jie ragina visai atsisakyti dabartinės tvarkos.
Tai sukelia abejonių, ar yra prasmės rinktis pensijos kaupimo būdą, jei ateityje gali būti pakeistos žaidimo taisyklės.
Gal dėl pensijų sistemos reikėtų panašaus visų pagrindinių partijų susitarimo, koks buvo pasirašytas, pavyzdžiui, Lietuvai stojant į NATO ir Europos Sąjungą?
– Iš tiesų keičiantis pensijų kaupimo tvarkai, atsiranda puiki proga diskutuoti politikams, analitikams, ekspertams.
Tik sunku suprasti, kodėl polemika kilo dabar, kai priėjome paskutinę įstatymo dėl pensijų įgyvendinimo stadiją. Įstatymas galioja, dabar jį telieka įgyvendinti.
Labai pritarčiau idėjai pasirašyti ilgalaikį visų parlamentinių partijų susitarimą dėl socialinės politikos krypčių.
Abejojančius dėl socialinio draudimo ateities noriu nuraminti.
Mūsų Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, kad būtinai gausime senatvės pensiją. Tai laiduoja valstybė, todėl spekuliacijas šia tema pavadinčiau ne visai etiškomis.
– Pensininkai nekantraudami laukia žinių, kaip bus kompensuotos sumažintos pensijos. Kokius siūlymus rengia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija? Ko realiai žmonės gali tikėtis?
– Atkreipčiau dėmesį, kad ankstesnio dydžio pensijos jau atkurtos. Šiuo metu svarstome, kaip kompensuoti tai, kas buvo nesumokėta pensininkams sumažinus jų pensijas.
Atlyginti šią žalą sunkiausiai besiverčiantiems žmonėms – mūsų svarbiausias prioritetas.
Seime jau yra užregistruotas nutarimo projektas dėl sumažintų pensijų senjorams kompensavimo. Mūsų ministerija baigia rengti sumažintų pensijų kompensavimo įstatymo projektą.
Nieko nelaukdami siūlysime pradėti kompensuoti negautą pensijų dalį jau kitais metais. Ir jas grąžinti norime vadovaudamiesi principu – dalimis, bet visiems.
Tikiu, kad tiek premjeras, tiek finansų ministras, tiek Seimo nariai supras šių sunkiausiai besiverčiančių žmonių poreikius ir pritars mūsų siūlymui.
