Vokietijoje, Belgijoje ar Lenkijoje užaugintos kiaulės tampa lietuviškos, jei paskerdžiamos Lietuvos skerdyklose.
Nėra prie ko prisikabinti: ir skerdėjai, ir pardavėjai nenusižengia parašę, kad kiaulienos kilmės šalis – Lietuva. Tai daryti leidžia ES teisės aktai.
Nėra bendro ženklo
Užtat kiaulių augintojai Lietuvoje pyksta, kad vartotojai apgaudinėjami. Žmonės, manantys, kad perka Lietuvos ūkiuose užaugintų kiaulių mėsą, iš tikrųjų paremia lenkų, belgų ar vokiečių augintojus.
„Importuotų ir Lietuvoje užaugintų gyvulių mėsos kaina beveik nesiskiria. Todėl žmonės, kurie renkasi lietuvišką mėsą, paremia savo ūkininkus, pašarų gamintojus, grūdų augintojus”, – sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
Maisto produktų gamintojai dažnai savanoriškai etiketėje įspaudžia kilmę nurodančius pačių sukurtus ženklus – „Lietuviškas produktas”, „Pagaminta Lietuvoje”, „Su lietuviška jautiena” ir pan.
Tačiau bendro žymėjimo, rodančio, kad gyvulys užaugintas Lietuvoje, vis dar nėra, nors visi sutaria, kad jo reikia.
Nėra prie ko prikibti
Žemės ūkio ministerija šiuo metu svarsto tiktai pakuotos mėsos ženklinimo pokyčius. „Tačiau nepakuotos, šviežios mėsos parduodama dar daugiau, o prekybininkai neretai prisidengia netiksliu kilmės šalies apibrėžimu”, – piktinosi A.Baravykas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) šiuo atveju negali įžvelgti jokių pažeidimų: pagal ES reglamentą, pačios valstybės turi apsispręsti, ar nurodyti ženklinimo etiketėje gyvulių auginimo šalį, ar ne.
Tiesa, VMVT laikosi nuostatos, kad ženklinant kiaulieną iš tiesų reikėtų nurodyti ne tik kiaulių auginimo, bet ir atvedimo bei paskerdimo šalį. Visa tai privaloma ženklinant jautieną.
„Mums svarbu, kad kuo greičiau etiketėse būtų nurodoma kiaulių auginimo šalis. Nesvarbu, kokia kiauliena parduodama – šviežia, supakuota ar ne, sušaldyta ar atvėsinta”, – sakė A.Baravykas.
Žmonės renkasi lietuvišką
Pasak Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkodaros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio, mūsų šalies gyventojai mieliau perka lietuvišką kiaulieną. Ir ne tiktai todėl, kad ji šviežiausia.
„Nemažai kiaulienos į turgavietes atgabenama iš Lenkijos. Ne lenkai tai daro, bet patys lietuviai, suradę Lenkijoje pigiausio šlamšto. Taip, lenkai ne blogiau už mus užaugina kiaules, bet geros kiaulės paprastai išgabenamos į Vokietiją”, – aiškino A.Gapšys.
Jo nuomone, jei pagaliau bus pareikalauta nurodyti, kokioje šalyje gyvulys buvo užaugintas, vartotojams tai suteiks papildomos informacijos.
„Jie mažiau klausinės pardavėjų. Tačiau vargu ar visa tai apsaugos nuo užrašų klastojimo, ypač kai prekiaujama šviežia, nesupakuota mėsa”, – abejojo A.Gapšys.
Vartotojams suteiktų informacijos
Andrejus Stančikas
Žemės ūkio rūmų pirmininkas
„Nacionalinis ženklas neišvengiamai turėtų įtakos Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriaus augimui.
Toks ženklas praneštų vartotojams, kad šie gyvuliai užauginti Lietuvoje, kad mūsų šalyje vyko ir visi žaliavos perdirbimo etapai.”
