Ar pieno perdirbėjų neištiks toks pat likimas, kaip mėsos produktų ar kiaulių augintojų? Mėsos gaminių iš kai kurių Lietuvos įmonių Rusija neperka nuo praėjusios vasaros vidurio. Kiaulių augintojai po 2011-ųjų klasikinio kiaulių maro taip ir nesuklijavo prekybos gyvais gyvuliais duženų.
Vis dėlto mūsų šalies valstybės institucijos negesina vilties. Jų teigimu, su „Rospotrebnadzor“ ir toliau bendraujama dalykiškai. Mat šiai tarnybai vis dar prireikia vienokių ar kitokių dokumentų. Jų „Rospotrebnadzor“ paprašė ką tik vyriausybei atsiųstame laiške.
Eksportui skirtų jogurtų negamina
Parduotuvių lentynos nelieka tuščios. Pradingusius gaminius jose netrunka pakeisti kiti. Tačiau pieno perdirbėjai dar nelaidoja vilties, kad jų gaminiai sugrįš ant maskviečių ar Sankt Peterburgo gyventojų pusryčių stalo.
„Kol kas nematyti ženklų, kad prekyba artimiausiu metu bus atnaujinta“, -pratarė įmonės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa. Ši įmonė, kaip ir kitos, pastaruoju metu nuperka mažiau pieno ir mažiau pagamina produktų. Ne todėl, kad neturėtų kur jų dėti, bet todėl, kad ūkiuose šaltuoju metų laiku pieno ir taip mažiau primelžiama.
Jogurto ar kitų greičiau gendančių produktų, kurie pasiekdavo Maskvos ar Sankt Peterburgo parduotuves, įmonė šiuo metu apskritai negamina.
„Pieną perkame iš tų pačių ūkininkų. Nė vieno neatsisakėme. Tiesiog daugiau gaminame fermentinių sūrių. Ir daugiau jų parduodame ES šalyse“, - sakė D.Trumpa.
Nors Vakarų Europoje tvirtas pozicijas turi ir lenkų, ir kitų šalių gamintojai, pigesni lietuviški gaminiai išsitenka pieno produktų lentynose. Pieno perdirbėjams prekyba Vakarų šalyse yra mažiau pelninga, nei Rusijoje, bet eksporto perskirstymas bent jau apsaugo nuo nuostolių.
„Viliamės, kad anksčiau ar vėliau sugrįšime į Rusijos rinką. Žinoma, norisi to „kuo anksčiau“. Juoba kad mūsų šalies pieno perdirbimo įmonės atitinka ir produktų kokybės, ir saugos reikalavimus. Tai patvirtina ne tik Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bet ir garsiausios pasaulio didmeninės kompanijos, platinančios mūsų produktus“, - kalbėjo D.Trumpa.
Rusijai lietuviškus produktus tiekiantys didmenininkai kol kas išparduoda anksčiau nugabentų produktų likučius. Jie taip pat gyvena viltimi, kad eksporto draudimas netrukus bus atšauktas.
Svetur parduoda pigiau
„Atsirado ir viena kita nauja rinka. Be to, valstybėse, į kurias ir anksčiau eksportavome gaminius, suskatome aktyviau prekiauti: pigiau, bet daugiau parduoti“, - sakė bendrovės „Vilkyškių pieninė“ vadovas Gintaras Bertašius.
Šios įmonės suslėgti ir subrandinti sūriai gabenami į Vakarų Europą, Balkanų regiono šalis, šiek tiek jų pasiekia Ukrainą, Kazachstaną.
„Rusijoje, tiksliau – Maskvoje, parduodavome ypač daug sūrių. Jų likučių ten dar yra. Tačiau šviežių gaminių – varškės, sūrelių ar jogurtų eksportavimas kelia didesnių rūpesčius. Jei Rusija neilgai trukus atkels vartus, didesnių problemų pavyks išvengti. Jei tyla užsitęs ilgiau nei mėnesį, nežinia, ar pavyks į ją sugrįžti“, - svarstė G.Bertašius.
Dar vienas laiškas
Anot žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, visi dokumentai, kurių iš Lietuvos grįžę namo paprašė „Rospotrebnadzor“ ekspertai, jiems buvo išsiųsti. Tad, anot ministro, šiuo metu pienininkų likimas – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) bei Vyriausybės rankose.
Pasak VMVT direktoriaus Jono Miliaus, ryšiai su „Rospotrebnadzor“ nenutrūko. „Bendrauti su šia tarnyba mums tenka kone kasdien. Jai vis dar prireikia vienokių ar kitokių techninių dokumentų. Mūsų rūpestis – juos perduoti.
Savo ruožtu nuolat atliekame papildomų pieno produktų kokybės tyrimų. Tad „laikome pulsą“, - patikino J.Milius.
Pasak premjero patarėjo Antano Vinkaus, pieno perdirbėjai tikrai nėra palikti likimo valiai. Jis pats, asmeniškai, siekiant atšaukti lietuviškų pieno produktų eksporto draudimą, nuolat palaiko ryšius su „Rospotrebnadzor“ vadovais.
„Mūsų darbiniai pokalbiai telefonu būna ir dalykiški, ir pagarbūs“, - patikino premjero patarėjas.
„Šią savaitę gavome dar vieną „Rospotrebnadzor“ laišką, pasirašytą šios tarnybos laikinosios vadovės Anos Popovos. Jame dar kartą dėkojama už dėmesį, kurį parodėme Lietuvoje dirbusiems šios tarnybos ekspertams ir už tai, kad juos supažindinome su pieno produktų gamybos priežiūros ir kokybės kontrolės sistema.
Tam, kad būtų išspręsta pieno produktų eksporto problema, ši tarnyba paprašė pateikto dar papildomos informacijos – tam tikrų dokumentų.
Tad dirbame toliau ir neprarandame optimizmo. Tikimės, kad šią problemą pavyks įveikti“, - portalą lrytas.lt patikino A.Vinkus.
Į „Rospotrebnadzor“ vadovo kėdę gydytoja A.Popova sėdo spalio 22-ąją, - kaip tik tuo metu, kai Lietuvoje viešėjo šios tarnybos ekspertai.
Buvęs šios tarnybos vadovas Genadijus Oniščenka tapo Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo patarėju.
Produktai – švarūs
Spalį, tęsiantis prekybos su Rusija embargui, visus, net ir importuotus pieno produktus, kokiais tik prekiaujama Lietuvoje VMVT iniciatyva ištyrė nepriklausoma Vokietijos laboratorija „Eurofin“.
Jos išvada buvo palanki gamintojams: lietuviški pieno produktai yra saugūs. Juose neaptikta ftalatų. Teoriškai jie gali į produktus patekti iš pakuotėse, tačiau realiai Lietuvoje jų turinčios pakuotės nenaudojamos.
Nustatyta ir tai, kad etiketėje deklaruojami sudėties rodikliai atitinka realius.
Mikrobiologinės taršos taip pat neaptikta. Tiriant daugiau kaip 100 lietuviškų pieno produktų pavyzdžių, nė viename iš jų neišaugo patogeninių bakterijų.
