Tuomet pirkėjai viduje pastebėjo smarkiai sutrūkinėjusias sienas, o per liūtis pro stogą čiurkšlėmis tekėdavo vanduo.
Šis prekybos centras iš pradžių buvo pastatytas ir tik vėliau statytojai ant jo stogo suprojektavo 9 aukštų pastatą. Prasidėjus statyboms vos neįvyko nelaimė. Tuomet statybos buvo nutrauktos, o prekybos centras, kuris patalpas pastate nuomojosi, laikinai iškraustytas.
Statytojai informavo savo klientus negalintys užtikrinti, kad statomas daugiaaukštis bus saugiai eksploatuojamas ir pasiūlė klientams nutraukti sutartis. Šiuo metu daugiabutis yra gyvenamas, o prekybos centras – veikia.
Dar didesnis incidentas įvyko Vilniuje daugiau nei prieš dešimtmetį. 2002 metų sausį neatlaikęs sniego svorio įgriuvo baigiamos statyti ledo arenos, dabar žinomos, kaip „Utenos arena“, stogas. Laimei pastatas dar nebuvo eksploatuojamas, tad aukų pavyko išvengti.
Nuostoliai tada įvertinti 1,7 milijono litų. Pastato konstrukcijas, kurios nesugriuvo, meistrams teko patobulinti, sutvirtinti.
Specialistai nustatė, kad ledo arenos priestatas žiemą sugriuvo ne dėl vienos konkrečios priežasties, bet dėl kelių susijusių faktorių.
Pagrindinė pastato griūties priežastis - sniegas. Tačiau prisidėjo ir kitų dalykų - pradedant projektavimu, prastos kokybės metalinių konstrukcijų gamyba, jų transportavimu, metalinių konstrukcijų bei sijų montavimu.
Statybos metu buvo padaryta daug įvairiausių projektinių pakeitimų. Visa statybos situacija buvo menkai valdoma, prastai vykdoma techninė priežiūra. Visa ši blogybių visuma sudarė prielaidas įvykti nelaimei.
Lietuviui architektui skaudu dėl kolegų
Jau nuo ketvirtadienio vakaro vilniečio architekto Gedimino Jurevičiaus mobilusis telefonas netyla. Jo kolegos ir šiaip pažįstami tikslinasi, ar Rygoje sugriuvusi „Maxima XX“ - ne jo projektuota, mat Latvijos sostinėje Gediminas prisidėjo prie keturių šio prekybos tinklo prekybos centrų projektų. „Žiauru. Gaila kolegų, šiandien mūsų gildijoje – niūrios nuotaikos“, - sunkiai žodžius dėliojo architektas.
Per 20 prekybos centrų suprojektavęs G.Jurevičius tragedijos ištikusį latvių kūrinį laikė vienu gražiausiu pastatų, kuriame buvo įsikūrusi „Maxima“, net tik Latvijoje, bet ir Lietuvoje.
„Architektų biuro „Kubs“ suprojektuota, 2011-ųjų pabaigoje pastatyto prekybos centro architektūra buvo solidi ir įtaigi, tikrai verta pagyrų“, - sakė G.Jurevičius. Todėl jo nenustebino žinia, jog šis pastatas buvo nominuotas gauti architektūros premiją.
Labiausiai tikėtina šios nelaimės priežastimi jis linkęs vadinti statybos saugumo taisyklių pažeidimus.
Ant stogų - mašinos
Lietuvoje yra ne vienas prekybos centras, kuriame stogas naudojamas, pavyzdžiui, kaip automobilių stovėjimo aikštelė. Automobiliai stovi ant „Maxima“ prekybos centro sostinės Mindaugo gatvėje stogo, taip pat ant prekybos centro „Hyper Rimi“ Savanorių prospekte stogo. Ar pirkėjams reikėtų sunerimti?
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto, Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas Juozas Valivonis sako, jeigu pastato stogas yra gelžbetoninės konstrukcijos, ant jų galima įrengti stovėjimo aikšteles, kavines. Tai saugu.
Kas kita, kai pastato stogas yra lengvų konstrukcijų.
„Kai pastatas turi lengvą stogą bet koks apkrovos pasikeitimas yra pavojingas. Jei nebuvo numatyta, net kondicionavimo sistemų ant ant stogų nereikėtų krauti be papildomų pastato projektuotojo perskaičiavimų“, - teigė J.Valivonis.
Anot profesoriaus, jei stogas yra skirtas tik sniegui, tai norint ant jo užveisti sodą ar parką neabejotinai reikia stiprinti jo konstrukcijas. Nes pasikeitus apkrovoms, pasikeičia visos veikiančios konstrukcijos jėgos.
Būklę tikrina nuolat
„Visuomet skiriame ypatingą dėmesį pastatų, kuriuose veikia mūsų parduotuvės, kokybei. Kiekvieną pastatą priimant eksploatacijai atliekame ekspertizę, kad įvertintume to pastato saugumą ir tinkamumą naudoti, - teigia „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė. - Kasmet darome pastato tinkamumo naudoti revizijas: kartą per metus tikrinama pastato konstrukcija, dukart per metus tikrinamas stogas, keturis kartus – priešgaisrinė signalizacija.
Tai atlieka mūsų samdomos kvalifikuotos pastatų techninės priežiūros ir eksploatacijos.“
Anot jos, paaiškėjus ekspertizės rezultatams, jei bus užfiksuota nors menkiausia klaida, atsiradusi statant pastato konstrukciją, prekybos tinklo valdytojai savo iniciatyva užsakys ir nedelsiant atliks visų pastatų, kuriuose veikia parduotuvės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, papildomą patikrą.
Statybų įstatymas - grėsmė?
„Kad ir kokios būtų tikslios tragedijos Rygoje priežastys, Latvijos pareigūnai jau kalba apie būtinybę griežtinti statybos proceso priežiūrą. Tuo tarpu Lietuvos Aplinkos ministerija rengiasi nepagrįstai liberalizuoti statybų tvarką, nors tam priešinasi statybų sektoriuje dirbančios asociacijos.
Tikimės, kad Rygos nelaimė privers ir Vilnių susimąstyti apie rizikas, susijusias su statybomis“, - sako Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos prezidentas Algis Čaplikas.
Pastaruoju metu statybos įstatymas keičiamas itin dažnai.
„O dabar Aplinkos ministerijos parengtuose pataisų projektuose esama skubotų ir riziką didinančių taisymų, - pridūrė A.Čaplikas. - Pataisomis siūloma, kad privačiomis lėšomis projektuojamų ir statomų ypatingų statinių, koks buvo ir Rygoje sugriuvęs prekybos centras, ekspertizė taps neprivaloma.
Vadinasi, tokie sudėtingi projektai būtų įgyvendinami be objektyvios ir kvalifikuotos techninės kontrolės. Tai žymiai padidintų avarijų, griūčių ir gaisrų pavojų statiniuose, kuriuose paprastai būna daug žmonių.“
A.Čaplikas pažymi, kad jau anksčiau Aplinkos ministerijai panaikinus projektavimo įmonių atestavimą, kuris leido užtikrinti geresnę projektų kokybę, privalomos projektų ekspertizės siaurinimas statybos procesą faktiškai palieka savieigai.
